Tolumoje augantys spygliuočių miškai atrodo tarsi neįveikiama melsva siena. Per šiuos tankumynus labai sunku prasibrauti. Jie atrodo labai niūrūs, nes šalia jaunų eglių, pušų, kėnių auga didžiuliai, bet kuriuo metu galintys nuvirsti medžiai, ant žemės pūva nuvirtusių medžių kamienai, apaugę samanomis.
Istorijos apie aiškiaregystę domina žmones visais laikais. Kas nesižavėjo Nostradamo pranašystėmis arba vangos sugebėjimais? Ir visą laiką vyksta ginčai, kas tai yra – atsitiktinumas, analitinės savybės ar žmogus iš tiesų gali žinoti tai, kas bus ateityje? Būtent žinoti, o ne numatyti. Žinoti galima tik tai, kas jau egzistuoja, o mes juk suprantame, kad ateitis dar neatėjo.
Paprastai terminas “skraidanti lėkštė”, siejamas su Keneto Arnoldo, 1947 m. birželio 24 dieną regėtais disko formos NSO, sakoma, jog jis nustebęs pasakė, kad jo regėti objektai priminė skrendančias lėkštes. Tačiau dar pora metų prieš šį nutikimą, grupė nedidelė grupė žurnalistų, virš Ramiojo vandenyno pakrantės regėjo keistus objektus, be garso sklendusius virš vandens. Kadangi šie objektai priminė apverstas lėkštes, kažkas iš grupės taip ir leptelėjo – “lėkštės”.
Jau daugiau kaip 50 metų mokslininkai bando atsakyti į klausimą, kodėl iki šiol nerasta gyvybė kitose planetose, neužfiksuotas nė vienas nežemiškos gyvybės siunčiamas signalas.