NSO XVI amžiuje

Turbūt kiekvienas kada nors yra susimąstęs apie tai, kaip gyvena žmonės kitose šalyse, kaip gyveno prieš tūkstantį metų, ką tada matė, jautė. Mes galime tik spėlioti ir fantazuoti apie tai, kas anksčiau vyko pasaulyje, nes legendos ir padavimai mums neatskleidžia pilno praeities vaizdo.

Viko kolekcija

Tuo vertingesni yra mokslininkų radiniai, archeologų iškasenos ar senoviniai rankraščiai. Praėjusiame amžiuje buvo paskelbti XVI amžiaus manuskriptai, kurie labai gerai išsilaikė, o dabar yra saugomi Ciuricho Nacionalinėje bibliotekoje.

Kalbama apie Viko kolekciją. Dar spaudos epochos aušroje Johanas Vikas savo gyvenimą pašventė informacinių lapelių, savotiškų to meto laikraščių, rinkimui ir archyvavimui. Ši unikali kolekcija leidžia mums sužinoti vos ne apie bet kurią XVI amžiaus dieną vykusį įvykį. Žinoma, Vikas galėjo rinkti daugiausia tuos lapelius, kurie buvo spausdinami jo gyvenamame regione, t.y. Šveicarijoje. Tiesa, jam pavyko gauti ir išsaugoti keletą lapelių iš kaimyninių šalių.

Iš jų galima sužinoti, kas tuo metu jaudino miestiečių ir valstiečių, šventikų ir nusikaltėlių, miesto valdininkų ir namų šeimininkių protus. Viduramžiai žinomi inkvizicijos baisumais, prievarta ir raganų medžiokle. Viko manuskriptuose galima atrasti patikimus duomenis apie tai, kaip raganos šimtais buvo deginamos ant laužo, kaip buvo persekiojami „velnio kūdikiai” ar išvaroma nelaboji jėga iš paklydusių sielų, kaip buvo kankinami liudininkai kartu su nusikaltėliais – dėl šventos teisybės.

Šiuose savotiškuose laikraščiuose pavaizduoti ne tik religiniai ir politiniai įvykiai, bet ir gamtiniai kataklizmai: potvyniai, žemės drebėjimai, kometų kritimai ir įvairių dangaus kūnų pasirodymai. Senoviniai tekstai pasakoja koks tuo metu buvo oras, kada iškrito pirmasis sniegas, kaip sausra sunaikino derlių.

Ypač įdomi XVI amžiaus manuskriptuose esanti informacija, kurioje užsimenama apie keistus dangaus reiškinius, kuriuos skirtingu paros laiku stebėjo šimtai žmonių iš skirtingų visuomenės sluoksnių. Ši informacija palydima netgi piešinių.

Tie, kas tiki ateivių civilizacijų egzistavimu, labai nesistebės, o skeptikams bus naudinga sužinoti, kad jau XVI amžiuje buvo oficialiai popieriuje užfiksuotas nežinomų skraidančių objektų pasirodymas. Tačiau apie viską iš eilės…

“Vikiana” – NSO kolekcija

Johanas Jakobas Vikas, protestantų teologas, kurį pagrįstai galima pavadinti pirmuoju istorijoje NSO tyrėju, gimė 1522 metais. Apie jo tėvus iki mūsų laikų neišliko jokių žinių. Johanas mokėsi lotynų mokykloje Kapelio vienuolyne, po to studijavo teologiją Tiubingene ir Marburge, o po studijų dirbo šventiku Ciuriche. Jis nusipelnė archidjakono laipsnio Grosmiunsteryje, vienoje iš trijų svarbiausių Ciuricho bažnyčių, ir vadovavo vyrų chorui. Tai viskas, kas mums žinoma apie Viko gyvenimą. Tačiau pagrindinį jo palikimas yra surinkta kolekcija.

Ji puikiai išsilaikė, dabar saugomo Ciuricho bibliotekoje. Šią kolekciją sudaro 24 tomai (439 manuskriptai), kuriuose aprašyta daugybė įdomių gamtinių įvykių stebėjimų ir istorinių įvykių. Vikas ne tik rinko kitų autorių piešinukus, bet ir pats iliustruodavo bei aprašydavo savo šalies kultūrinio ir politinio gyvenimo įvykius. Jo amžininkai mielai papasakodavo apie matytus įvykius.

Ši kolekcija buvo pavadinta „Vikiana” ir ji laikoma viena iš pačių svarbiausių XVI amžiaus masinio informavimo priemonių kolekcija. Viko dėka buvo sukauptas unikalus tų laikų archyvas. Jis savo kolekciją chronologiškai archyvavo ir komentavo nuo 1559 iki 1588 metų, t.y. iki savo gyvenimo pabaigos. Be to, jis rinko įvairių laikraščių lapelius, kurie buvo išspausdinti nuo 1505 m. Po dvasininko mirties jo kolekcija buvo perduota į Grosmiunsterio biblioteką, o 1836-ais metais – į centrinę Ciuricho biblioteką.

Vikas rinko ne tik vokiečių kalba leidžiamus lapelius, bet ir informacinius lapelius iš visos Europos. Tuo metu garsios tipografijos buvo įkurtos Ausburge, Niurnberge ir Strasbūre.

Viko kolekcija turi didžiulę istorinę reikšmę. Ji visiškai atspindi tų laikų dvasinę ir politinę krizę, laukiamą pasaulio pabaigą ir paskutinio teismo dieną. Nėra nieko keisto, kad iliustracijose matyti daug kančių, nusikaltimų, Dievo bausmės liudijimų ir ateities baimės.

Juodųjų rutulių kova

Apie šią dabartiniu metu garsią kolekciją žmonės sužinojo iš profesoriaus Karlo Jungo, kuris 1958 m. savo knygoje „Šiuolaikinis mitas apie dangaus reiškinius” išspausdino du senovinius lapelius, kuriuose buvo pavaizduotas NSO (1561 m. „Niurnbergo lapelis” ir 1566 m. „Bazelio lapelis”).

Jungas rašė, kad „Bazelio lapelį” sudarė Samuelis Kokciusas, kuris Bazelyje studijavo Šventąjį Raštą ir laisvąjį meną. Lapelyje pranešama, kad ryte ore pasirodė daugybė juodų rutulių, kurie dideliu greičiu skrido link Saulės. Pakeliui jie tarsi susidurdavo tarpusavyje, netgi kildavo mūšiai, kurių metu kai kurie jų užsidegdavo ir visiškai sudegdavo.

Kitame lapelyje pranešama apie 1561 m. birželio 14 d. įvykius, nutikusius auštant. Liudininkai pasakojo apie keistą reiškinį – dideli raudonos, mėlynos ir juodos spalvos rutuliai užpildė dangaus skliautą, po to atsirado apvalūs diskai, kurie susikaupė aplink Saulę. Tarp rutulių žmonės matė kraujo raudonumo kryžius ir didžiulius vamzdžius, pripildytus rutuliais. Šie dangaus objektai tarpusavyje kariavo visą valandą. Po to viskas sudegė ir debesimi nusileido ant žemės.

Jungas apibendrino šiuos lapelius pagal juose esantį turinį, kadangi jis abiem atvejais labai panašus. Visa tai galima priskirti kariniams veiksmams. Skraidantys patrankų kamuoliai, sprogimai, raudonos spalvos žybsniai… Tačiau iš kur atsirado kryžiai ir vamzdžiai su rutuliais? Tai dar viena iš praeities iki mūsų dienų atėjusi mįslė, kurios įminti dar nepavyko…