- 0.0 Reitingas
- 1992 Peržiūrosа
Istorijos apie aiškiaregystę domina žmones visais laikais. Kas nesižavėjo Nostradamo pranašystėmis arba vangos sugebėjimais? Ir visą laiką vyksta ginčai, kas tai yra – atsitiktinumas, analitinės savybės ar žmogus iš tiesų gali žinoti tai, kas bus ateityje? Būtent žinoti, o ne numatyti. Žinoti galima tik tai, kas jau egzistuoja, o mes juk suprantame, kad ateitis dar neatėjo.
Lygiagrečių pasaulių teorija
Tarp mokslininkų buvo ir yra tokių, kurie laikosi kitokio požiūrio. Pavyzdžiui, rusų astronomas Nikolajus Kozyrevas manė, kad jo bandymai su teleskopu ir sukamosiomis svarstyklėmis patvirtina, kad praeitis, dabartis ir ateitis – tai kažkas panašaus į kino filmą. Mes visada matome tai, kas tuo metu rodoma ekrane. Tačiau pačioje juostoje yra užfiksuotos visos scenos.
Viena iš naujų fizikos ir matematikos teorijų apie superstygas teigia, kad mus supantis pasaulis turi daug matmenų. Jame vienu metu vyksta visi praeities, dabarties ir ateities įvykiai. Netgi skirtingi jų variantai. Superstygų teorija – tai ir lygiagrečių pasaulių teorija. Gali būti, kad šie pasauliai ir sudaro juodąją energiją ir masę, kuri užpildo 96 % Visatos.
Nors ir kokios būtų įdomios teorijos, tačiau mokslui reikia įrodymų, kuriuos būtų galima patikrinti eksperimentais.
Emocinė užuomina
2010 metais moksliniame pasaulyje įvyko svarbus įvykis. Labai autoritetingame žurnale „Journal of Personality and Social Psychology” buvo išspausdintas profesoriaus Derilo Bemo straipsnis, kuriame jis pasakojo apie tyrimus, įrodančius, kad žmogus sugeba sugauti signalus iš ateities. Nors šie signalai yra silpni, tačiau statistiškai patikimi. Reikia pabrėžti, kad mokslo pasaulyje profesorius Bernas žinomas kaip labai sąžiningas mokslininkas ir pedantiškas eksperimentatorius, savo bandymus kartojantis daugybę kartų, kol gauna patikimus rezultatus. Mokslininkas yra JAV Kongreso mokslinis konsultantas.
Štai vienas iš jo eksperimentų, kuris buvo patikrintas su 1100 studentų. Prieš eksperimento dalyvius buvo pastatomas monitorius, uždengtas šviesos nepraleidžiančia užuolaidėle. Ekranas buvo padalintas į dvi puses. Eksperimento dalyvis turėjo atspėti kurioje pusėje pasirodys vaizdas, o kuri ekrano pusė liks tamsi. Dabar pats įdomiausias dalykas – atsitiktinių skaičių generatoriaus pagalba iš kompiuterio vaizdas būdavo perduodamas į vieną ekrano pusę. Vaizdas būdavo paduodamas tik po to, kai eksperimento dalyvis pasakydavo kurioje pusėje, jo manymu, turi būti vaizdas. Jeigu paveiksliukas būdavo emociškai neutralus dalyvio atžvilgiu, tai teisingų ir neteisingų atsakymų skaičius buvo apie 50 % – kaip ir priklauso pagal statistikos teoriją.
Tais atvejais, kai paveiksliuke būdavo pavaizduotas emociškai išreikštas vaizdas (pavyzdžiui, erotinio turinio scena), teisingų atsakymų skaičius viršijo 53%. O tai jau gana žymus nuokrypis. Šio eksperimento metodiką keturis kartus tikrino specialistų komisijos, tačiau jokių trūkumų nerado.
Profesorius daro išvadą – ateitis eksperimento dalyviui siunčia emocinę užuominą, kurią kartais galima pajusti. Tai masinio niekuo neišsiskiriančių žmonių tyrimo rezultatas. O jeigu profesorius Bemas atliktų šį eksperimentą su žmonėmis, turinčiais ekstrasensorinių sugebėjimų?
Brangenybės rūsyje
Grupė Maskvos universiteto darbuotojų savaitgalį praleido sename užmiesčio name, kur buvo pakviesti neseniai namą įsigijusio kolegos. Naktį vienas svečias susapnavo, kad namo rūsyje rado lobį. Sapne matė ir rūsio interjerą, ir tikslią lobio buvimo vietą. Iš ryto apie matytą sapną papasakojo kitiems žmonėms. Kompanija nusprendė paieškoti lobio – jei neras, tai bent smagiai praleis laiką.
Kai visi nusileido į rūsį, labai nustebo, kad patalpos buvo tokios, kaip jas apibūdino sapną sapnavęs kolega. Ir iš tiesų – vienos patalpos kampe stovėjo pusiau supuvusi geležimi apkaustyta dėžė, kurioje buvo dar ikirevoliucinių laikų monetos ir obligacijos! Vienas kompanijoje buvęs matematikas netgi paskaičiavo lobio radimo tikimybę. Ji buvo mažesnė, nei tikimybė, kad ant Žemės nukris didelis meteoritas, kuris prieš 65 milijonus metų tapo dinozaurų žūties priežastimi.
Viename medicinos ir biologijos pakraipos moksliniame tyrimo institute buvo nuspręsta atlikti vieną eksperimentą, susijusį su sapnais.
Ką sapnavote?
Yra žinoma, kad patys ryškiausi ir emocingi sapnai matomi greitojo miego fazėje. Tuo metu smegenų generuojamų elektrinių impulsų amplitudė staigiai padidėja. Eksperimente dalyvavusių savanorių būsena buvo kontroliuojama elektriniu encefalografu. Praėjus 30 sekundžių po greitojo miego fazės pradžios atsitiktinių skaičių generatoriaus pagalba būdavo sužadinamas garsinis generatorius, kuris skleisdavo arba pliaukštelėjimo, arba tekančio vandens garsą.
Nei savanoris, nei eksperimentą vykdantis asmuo iš anksto negalėjo žinoti kuris būtent garsas pasigirs. Po to eksperimento dalyvis būdavo pažadinamas ir jo buvo klausiama ką jis matė sapne. 58% visų atvejų savanoriai numatydavo būsimą garsą. Prieš pliaukštelėjimą jie sapnuodavo karo scenas su sprogimais, persekiojimą su šaudymu, miško kirtimą ir virstančio medžio dunkstelėjimą, knygos kritimą nuo stalo. Prieš pasigirstant tekančio vandens garsui buvo sapnuojami vandens kriokliais, audra jūroje, lietus ir panašiai.
Stebuklingas dangalas
Dar įdomesni rezultatai buvo gauti, kai ant eksperimento dalyvio galvos papildomai būdavo uždėtas dangalas iš specialaus metalizuoto audinio, padengto sidabru. Šis dangalas sumažindavo supančio elektromagnetinio lauko poveikį. Su tokia apsauga nuo aplinkoje esančių prietaisų – elektrinio encefalografo, mobilaus ryšio, kompiuterio ir kt. – teisingų numatymų skaičius padidėjo iki 60 %. O vienas eksperimento dalyvis nuolat teisingai atspėdavo koks garsas pasigirs net daugiau nei 62 % atvejų. Tiesa, šio eksperimento rezultatais negalima aklai pasitikėti, nes jame dalyvavo vos 2 žmonės.
Šie skaičiai gauti nakties metu, kai elektromagnetinio lauko poveikis žmonėms yra mažesnis. Be to, naktį neveikia Saulės radiacija, mažiau veikia mobiliųjų telefonų, televizijos ir radijo imtuvų, buitinės elektrotechnikos. Buvo nuspręsta pakartoti eksperimentą dienos metu. Eksperimento dalyviai buvo patalpinti užtemdytoje patalpoje, o kitos eksperimento sąlygos išliko tos pačios. Teisingų atsakymų sumažėjo iki 55 %, o su galvos dangalu – iki 57 %.
Eksperimentas sudaro pagrindą teigti, kad miegančio žmogaus smegenys yra jautrūs kažkokiems signalams, kurie perteikia informaciją iš ateities. Greičiausiai, tai yra neelektromagnetinės kilmės signalai. Tačiau elektromagnetinio lauko poveikio smegenims sumažinimas padidina jautrumą šiems signalams.
Pakvietė ekstrasensą…
Iškilo dar vienas klausimas – ar gali metalizuotas galvos apdangalas padėti padidinti teisingų atsakymų skaičių tiems žmonėms, kurie turi ekstrasensorinių sugebėjimų? Atsakyti į šį klausimą padėjo televizijos laidos „Ekstrasensų mūšis” 3-iojo sezono nugalėtojas Mehdis Ebragimis Vafa. Šis Irane gimęs ekstrasensas šiuo metu gyvena Maskvoje, dirba gydytoju. Kartu su juo atvyko aštuoni žurnalistai, kurie atidžiai stebėjo visą procesą.
Prieš eksperimentą buvo paruošta 20 kortelių – pusė juodos spalvos ir pusė baltos. Visų kortelių užpakalinė pusė buvo vienodos žalios spalvos. Buvo keliamas uždavinys – atspėti kokios spalvos kortelė po kelių sekundžių bus ištraukta iš kaladės.
Mehdis ant galvos užsidėjo metalizuotą dangalą, eksperimento vedėjas paėmė kortelių kaladę ir ją paslėpė už nugaros taip, kad niekas iš eksperimento stebėtojų jos nematytų. Mehdis vis pasakydavo spalvą, po to kuris nors žurnalistas ištraukdavo kortelę. Visais atvejais kortelės spalva buvo pasakyta teisingai!
Šaltinis: Mįslės ir Faktai