Antarktida išties kupina mįslių. Kai kurios yra jos gelmėse, kaip neužšąlantis Vostoko ežeras, iki kurio neseniai įsiskverbė rusų mokslininkai iš to paties pavadinimo poliarinės stoties – jie pragręžė ledą iki 3768 m gylio ir pasiekė vandens paviršių. Kitos mįslės yra tiesiog ledinio žemyno paviršiuje.

Vienas iš garsiausių šiuolaikinių laikų incidentų, susijusių su NSO pasirodymu mūsų planetos danguje, laikomas įvykis, nutikęs Auroros miestelyje (Teksaso valstija, JAV). Ši istorija nutiko 1897-ųjų m. balandžio 17 d. Tuo metu miestelyje gyveno apie 3 tūkstančiai gyventojų.

1991-ais metais amerikiečių savaitraštyje „Weekly World News” buvo išspausdintas Vašingtono korespondento Niko Mano straipsnis apie tai, kad 1987-ais metais Sovietų Sąjungos priešlėktuvinė gynyba virš Sibiro taigos numušė neatpažintą skraidantį objektą. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad šis savaitraštis buvo laikomas vienu iš “geltoniausiu” JAV leidinių. Tačiau, kaip sakoma, dūmų be ugnies nebūna, tad ir tokiuose leidiniuose kartais galima perskaityti ne tik sensacingą, bet ir teisingą informaciją.

Jei tikėsime tuo, kas rašoma Biblijoje, Dievas sukūrė Ievą iš pirmojo žmogaus, Adomo, šonkaulio. Kai kurie šiuolaikiniai tyrinėtojai mano, kad šis mitas turi realų pagrindą. Pavyzdžiui, esama teorijų, kad pirmosios moterys Žemėje atsirado kitų planetų gyventojų pastangomis. O štai vyrai visiškai galėjo patys būti ateiviai iš kitos planetos.

8-ojo dešimtmetyje TSRS laikraščiuose ir žurnaluose pasirodė daug pranešimų iš įvairių šalies regionų apie neįprastų objektų skridimus. O pretekstu pradėti NSO tyrinėjimus valstybės lygiu buvo pagarsėjęs Petrozavodsko nutikimas 1977 m. rugsėjo mėn.

Žmonija jau seniai svarsto, ar mes Visatoje vieni. Astronomai iš nežemiškų civilizacijų ieškančio SETI instituto įsitikinę, kad atsakymą turėtume sužinoti jau netrukus.

Apie žmonių ir mūsų civilizacijos egzistavimą žinoma 240 šviesmečių spinduliu, teigia mokslininkai. Anot jų, žmonija užima gana kuklią vietą ne tik visatoje, bet ir savo gimtojoje galaktikoje, Paukščių Take. Ji gyvena tarsi uždaroje išgaubtoje erdvėje, kurios skersmuo – vos 240 šviesmečių, tuo tarpu visos galaktikos spiralės skersmuo yra daugiau nei 100 tūkst. šviesmečių. To “burbulo” ribas apibrėžė pirmoji radijo transliacija.

Šie signalai užfiksuojami retai. Kad jie nėra kokia nors klaida, įsitikinta tik labai neseniai. O pastarąjį kartą TRS tipo signalą (trumpąjį radijo signalą) astronomai užfiksavo šių metų balandį – didžiuliu radijo teleskopu, kuris veikia Puerto Rike. Tai mokslininkus įtikino, kad TRS tipo radijo signalai iš tiesų realūs, nors ir labai reti. Tačiau iš kur jie sklinda?