Mokslininkai žada ateivių atrasti jau netrukus

Žmonija jau seniai svarsto, ar mes Visatoje vieni. Astronomai iš nežemiškų civilizacijų ieškančio SETI instituto įsitikinę, kad atsakymą turėtume sužinoti jau netrukus.

„Dar neįrodyta, ar už Žemės ribų yra gyvybė, – JAV Atstovų rūmų komiteto posėdyje sakė SETI astronomas Sethas Shostakas. – Aš manau, kad situacija pasikeis per visų šiame kambaryje esančių žmonių gyvenimus.“

Mokslininkai gyvybės už Žemės ribų ieško naudodami tris metodus, informuoja Space.com.

Pirmasis – mikrobiologinės gyvybės ar jos liekanų paieškos. Pavyzdžiui, šiuo metu Marse dirbantys robotai „Curiosity“ ir „Opportunity“ siekia išsiaiškinti, ar šioje planetoje anksčiau galėjo būti palankios sąlygos gyvybei.

Tačiau Marsas nėra vienintelis galimas kandidatas tokiems darbams. S.Shostakas užsiminė, kad egzistuoja dar bent pusė tuzino pasaulių Žemės kaimynystėje, kuriuose galėjo būti palankios sąlygos gyvybei išsivystyti. Tarkim, vandens gali būti Jupiterio mėnuliuose Europoje ir Ganimede, o Saturno didžiausiame palydove, Titane, yra skysto metano ežerų. Visa tai – ženklai, kad šie kosminiai kūnai gali būti patrauklūs gyvybei.

Antrasis metodas – aplink kitas žvaigždes skriejančių pasaulių atmosferų analizė, ieškant deguonies, metano ar kitų dujų, kurios galėjo susidaryti dėl biologinių procesų, pėdsakų. Kai stebima planeta praskrenda tarp savosios žvaigždės ir Žemės, pakankamai tankią atmosferą būtų įmanoma užfiksuoti.

Anot S.Shostako, abu šie metodai gali duoti vaisių per artimiausius du dešimtmečius.

Trečiasis būdas – protingos gyvybės paieškos. Tuo užsiima SETI. Instituto mokslininkai Visatoje ieško signalų įvairiuose dažniuose ir spektruose, tikėdamiesi atrasti specialiai ar netyčia kitose planetose gyvenančių būtybių išsiųstų pranešimų.

Šios programos sėkmės tikimybę nustatyti sudėtinga, tačiau S.Shostakas tikina, kad, optimistiškai vertinant, tokių signalų galima tikėtis užfiksuoti išanalizavus kelis milijonus žvaigždžių sistemų. Iki šiol SETI ištyrė mažiau nei procentą šio skaičiaus. Visgi instituto atstovas tikisi, kad, tobulėjant technologijoms, šis skaičius augs gerokai sparčiau.

„Atsižvelgiant į prognozuojamą technologijų pažangą, peržvelgti kelis milijonus žvaigždžių sistemų įmanoma per artimiausius 20 metų“, – sakė jis.

Ankstesni tyrimai patvirtino, kad mūsų galaktikoje aplink kitas žvaigždes skriejančių planetų – apstu, jos skaičiuojamos milijardais, o kas penkta egzoplaneta gali būti vadinama „Žemės pussesere“.

„Jei Žemė yra vienintelė planeta, kurioje ne tik gyvybė, bet protinga gyvybė, išsivystė, – tai būtų labai neįprasta“, – sakė S.Shostakas.

Žemėje gyvybė atsirado praėjus maždaug milijardui metų po jos susiformavimo. Dabar mūsų planetai – 4,5 mlrd. metų.

„Aš įtariu, kad Visatoje mikrobiologinė gyvybė knibžda“, – sakė SETI tyrimų centro direktorius Danas Werthimeris. Tačiau, net jei taip būtų, kokia dalis šios gyvybės yra protinga, prognozuoti sudėtinga.

Nors gyvybė Žemėje atsirado greit, sudėtingi organizmai – o tuo labiau protinga gyvybė – išsivystė kur kas vėliau. „Čia buvo apstu gyvybės, tačiau beveik visą tą laiką, norint ją įžvelgti, reikėjo mikroskopo“, – pastebėjo S.Shostakas. Tad panašiai gali būti ir kituose pasauliuose.