Raudonosios planetos veidą vagojantys kanjonų pavidalo randai Marse daugeliui yra akivaizdus požymis, kad kaimyninėje planetoje kadaise tyvuliavo vanduo. Tačiau juos suformavo visai ne vanduo, netikėtą žinią skelbia šveicarų mokslininkai.

Naujausi skaičiavimai byloja, kad esant tam tikroms sąlygoms atsivėrusi kirmgrauža gali išbūti pakankamai ilgai, kad spėtų išspinduliuoti šviesos signalą. Taip iš principo būtų įmanoma komunikuoti su kitais (praėjusio arba būsimo) laiko segmentais.

Įsivaizduokite, kad metai Žemėje truktų ne 365 paras, o 29,2 mln. parų arba 80 000 metų. Astronomai atrado planetą, kuri aplink gimtąją savo žvaigždę vieną ratą apsuka, galima sakyti, per ištisą amžinybę. Palyginus su ja, tolimiausia Saulės sistemos planeta Neptūnas aplink Saulę apkeliauja žaibiškai – vos per 165 metus.

Nežemiškos protingos gyvybės paieškos instituto (Search of Extraterrestrial Intelligence – SETI) surinkti duomenys apie „Kepler-186“ žvaigždės sistemą byloja, jog mes Visatoje veikiausiai nesame vieni. Kaip svetainėje Science20.com rašo Čikagos miesto koledžo profesorius adjunktas Hontas Farmeris, išanalizavus duomenis galima teigti, jog gyvybės egzistavimo neseniai pastebėtoje planetoje tikimybė yra didesnė nei 50 procentų.

Tamsioji materija galėtų sukelti meteoritų lietų, o šis sukeltų masinį išmirimą – visai kaip kataklizma, paženklinusi dinozaurų amžiaus pabaigą, skelbia Harvardo mokslininkai.

Trumputis, galingas radijo bangų pliūpsnis, kurį užfiksavo Arecibo obervatorija Puerto Rike, galėtų sukelti perversmą paslaptingų kosminių signalų tyrimuose: iki šiol tokius pliūpsnius pavykdavo užfiksuoti tik teleskopu Australijoje, todėl būta abejonių dėl jų kilmės.

Signalai, vadinami „greitais radijo pliūpsniais“, yra kosminės paslaptys, kurios, panašu, atkeliauja iš labai tolimų visatos gelmių. Tačiau nuo pirmo užfiksuoto pliūpsnio 2007 metais mokslininkai ne tik svarstė, koks kosminis objektas galėjo paleisti tokį neįtikėtinai ryškų, trumpalaikį radijo bangų impulsą, o ir apskritai: ar šie impulsai yra kosminės kilmės.

Ši keista istorija aprašyta prieš 40 metų sovietų rašytojo-fantasto Aleksandro Kazancevo knygoje „Fajetai”. Knyga buvo išleista ir lietuvių kalba 1980-ais metais tuo metu populiarioje serijoje „Zenitas”. Aukštai orbitoje kosmonautai (savaime suprantama, kad tai buvo sovietų kosmonautai – knyga parašyta 1972-1974 metais) tyrinėja kažkokį paslaptingą dangaus kūną – objektą, kuris buvo pavadintas „Juoduoju princu”. Vienas kosmonautas, iš pradžių apžiūrėjo išorę, po to įlindo į vidų, kur aptiko keletą taisyklingos geometrinės formos artefaktų. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo nežemiškos kilmės artefaktai. Ar visa tai rašytojo fantazija? Jos buvo visai nedaug…