- 0.0 Reitingas
- 2359 Peržiūrosов
Ši keista istorija aprašyta prieš 40 metų sovietų rašytojo-fantasto Aleksandro Kazancevo knygoje „Fajetai”. Knyga buvo išleista ir lietuvių kalba 1980-ais metais tuo metu populiarioje serijoje „Zenitas”. Aukštai orbitoje kosmonautai (savaime suprantama, kad tai buvo sovietų kosmonautai – knyga parašyta 1972-1974 metais) tyrinėja kažkokį paslaptingą dangaus kūną – objektą, kuris buvo pavadintas „Juoduoju princu”. Vienas kosmonautas, iš pradžių apžiūrėjo išorę, po to įlindo į vidų, kur aptiko keletą taisyklingos geometrinės formos artefaktų. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo nežemiškos kilmės artefaktai. Ar visa tai rašytojo fantazija? Jos buvo visai nedaug…
Kažkas sukasi aplink Žemę
Tik vėliau, kai pasikeitė sovietų santvarka Rusijoje, paaiškėjo, kad „Juodasis princas” galėjo iš tikrųjų egzistuoti! Bent tokią išvadą galima padaryti iš neoficialių šaltinių.
1955 metais astronomai Žemės orbitoje užfiksavo keistą objektą – didžiausias skersmuo apie 10 m, ovalo formos, manoma, kad padengtas grafitu, t.y. beveik absoliučiai juodas. Objektas buvo gerai pastebimas tik Mėnulio ar žvaigždžių fone. Ovalo formos objektas (jis, kaip ir minėtame romane, buvo pavadintas „Juoduoju princu”) buvo aptiktas dveji metai iki pirmojo dirbtinio Žemės palydovo paleidimo, todėl kilo logiška hipotezė, kad jis buvo atkeliavęs iš kitų planetų.
Atlikti skaičiavimai rodė, kad objektas skrieja orbita, kuri nuo Žemės nutolusi nuo 26 tūkstančių iki 80 tūkstančių km. Įdomiausia tai, kad „Juodasis princas” skriejo prieš Žemės sukimosi kryptį. Paprastai visos raketos iš mūsų planetos startuoja pagal Žemės sukimosi kryptį, nes tai suteikia papildomą greitį – iš pusiaujo paleistai raketai daugiau nei 450 m/s. Tai reiškia, kad „Juodasis princas” buvo iškeltas nepaprastai galingos raketos, kuriai 450 m/s buvo tik smulkmena. Arba tai, kad objektas atkeliavo iš toli.
Susitikimas su paslaptimi
1967 m. lapkričio 9 d. JAV į orbitą paleido kosminį laivą su trimis astronautais. Ekipažo narių vardai nėra žinomi ir šiandien. Sąlyginai juo pavadinkime „Vienas”, „Du” ir „Trys”. Laivas du kartus keitė orbitą, kol pasiekė trajektoriją, kurioje galėjo priartėti prie „Juodojo princo”. Lapkričio 12 d. kosminis laivas pakibo orbitoje, sulygino savo greitį su paslaptingojo objekto greičiu ir ėmė skristi 55 m atstumu nuo jo. Objektas atrodė visiškai juodas, jo tūris buvo apie 1820 kub.m. Suprantama, nebuvo nė kalbos, kad šis objektas būtų nugabentas į Žemę, nes jis buvo per didelis. Astronautai „Du” ir „Trys” išėjo į atvirą kosmosą ir, pasinaudodami reaktyviniais skafandrų varikliais, neskubėdami apskrido „Juodąjį princą”.
Nebuvo vykdoma jokia televizijos transliacija į valdymo centrą, bijant galimo signalų perėmimo iš SSRS ar kitos šalies. Astronautai „Du” ir „Trys” fotografavo ir filmavo specialiomis kameromis. „Juodasis princas” neturėjo jokio variklio, taip pat nebuvo iliuminatorių (arba jų nesugebėta aptikti). Iš labai arti buvo pastebėtas liukas, kuris buvo pridengtas šarvu, panašiu į vėžlio. Kažkokiu būdu jį pavyko atidaryti. Astronautas „Du” atsargiai įlindo vidun. Nėra tiksliai žinoma, ką jis ten pamatė. Į kosminį laivą buvo atgabenti keli nedideli daiktai ir… mumija. Visa tai pavyko sėkmingai pargabenti į Žemę.
Panašu, kad pagal įsakymą iš Žemės, amerikiečių astronautai užminavo „Juodąjį princą”, nes objektas 1970 metais buvo susprogdintas orbitoje, tikriausiai dėl to, kad daugiau niekas negalėtų tirti keistojo objekto.
Buvo atlikti radiologiniai tyrimai, kurie parodė, kad mumijos amžius buvo apie 10 tūkstančių metų. Artefaktai buvo labai panašūs į daiktus, kuriuos gamino Senovės Egipto meistrai, tik atlikti žymiai aukštesniu technologiniu lygiu.
Kas buvo „Juodasis princas”? Prieš tūkstančius metų į labai aukštą orbitą paleistas galingo faraono karstas? Tokiu atveju suprantama, kodėl nebuvo iliuminatorių. Tačiau kam reikalingas liukas? Suprantama, kad iš pradžių mumiją reikėjo patalpinti į vidų, tačiau vėliau praėjimas kažkodėl nebuvo sunaikintas ar sugadintas taip, kad taptų nepraeinamu. Kažkas turėjo lankyti danguje esantį kapą? Kas tai galėjo daryti?
Gal tai paprasčiausia pasaka?
Visa tai skamba kaip fantastika? Pabandykime išsiaiškinti kas šioje istorijoje yra realu, o kur – prasimanymas. 1967 m. lapkričio 9 d. JAV paleido automatinį kosminį laivą „Apollo-4″. Buvo vykdomas aparato, skirto skrydžiui į Mėnulį, bandymas iki 400 tūkstančių km atstumu nuo Žemės. Tai reiškia, kad „Apollo-4″ tikrai galėjo aplankyti „Juodąjį princą”. Ekipažas irgi galėjo skristi kosminiu laivu, tik, siekiant visiškos konspiracijos, astronautai negalėjo palaikyti jokio ryšio su valdymo centru. Gal tai ir atrodo labai sunku, tačiau ryšys su Žeme galėjo būti palaikomas specialaus radijo kodo pagalba. „Apollo-4″ tikrai kilo į aukštesnę orbitą, atliko keletą manevrų. Tuo metu amerikiečių astronautai jau naudojo reaktyvinius variklius išėjimams į kosmosą.
Nežinia kas ir neaišku kaip
Jeigu visa tai yra tiesa, tai „Apollo-4″ buvo pirmasis naujosios serijos kosminis laivas, kuriuo skrido astronautai – pilnas ekipažas, trys žmonės. Jiems buvo iškeltas nepaprastas ir sunkus uždavinys – kosmose pavyti nežinia ką ir ištirti neaišku kaip. Drąsu? Be abejo. Tačiau yra tokie faktai – 1968 m. gruodžio 21 d. JAV, siekdama aplenkti Sovietų Sąjungą, paleido kosminį laivą „Apollo-8″, kuris turėjo apskristi Mėnulį. Pagal oficialius duomenis, tai buvo antrasis šios serijos kosminis laivas, kuris pakilo su ekipažu.
Laive be mažos galios variklių orientacijai ir manevravimui buvo vienas vienintelis raketinis variklis, kurio galia buvo pakankama grįžimui į Žemę. Jei šis variklis būtų išėjęs iš rikiuotės, trys astronautai visiems laikams būtų palikę Mėnulio orbitoje arba pradingę kosmoso platybėse. Jeigu buvo vykdoma tokia avantiūristiška ekspedicija, tai gal buvo ir pilotuojamas „Apollo-4″ skrydis? Jeigu taip, tai „Juodasis princas” nėra prasimanymas? Dar viena kosmoso ir kosmonautikos mįslė.
Šaltinis: Mįslės ir Faktai