Pagrindinis » Straipsniai » Gamtos paslaptys

Mokslininkai klydo: žuvys jaučia skausmą

19:54

Mokslininkai klydo: žuvys jaučia skausmą

Prieš pusantrų metų pristatėme Edinburgo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkų tyrimą, tikinusį, jog žuvys skausmo nejaučia. Panašu, kad škotai nebuvo visiškai teisūs.

Jiems paprieštaravo Australijos mokslininkas - Macquarie universiteto profesorius adjunktas Culumas Brownas, kurio straipsnį publikavo recenzuojamas žurnalas „Animal Cognition“.

Mokslininko tyrimo duomenys rodo, kad žuvys ne tik pasižymi visais jutiminiais gebėjimais, būdingais kitiems gyvūnams – jo teigimu, žuvų suvokimas yra toks, kad joms reikėtų užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę ir atsisakyti jų atžvilgiu žiauraus elgesio.

C. Browno teigimu, daugelis žmonių žuvis vertina kaip maistą. Nedidelė žmonijos dalis jas dar vertina kaip augintinius. Bet štai moksliniuose tyrimuose panaudojamų žuvų kiekis nusileidžia tik pelėms, o žuvų įvairovė – jų žinoma daugiau nei 32 000 rūšių – smarkiai lenkia visų kitų stuburinių įvairovę. Nepaisant to, visuomenė neturi supratimo, jog reikėtų pasirūpinti ir žuvų gerove – o kad jau nėra visuomenės supratimo, negalima tikėtis ir žuvų gynimo įstatymais.

Mokslininkas įsitikinęs, kad taip yra dėl neteisingo žmonių suvokimo apie žuvų intelektą ir sąmoningumą. Svarbiausia tokio klaidingo suvokimo priežastis yra ta, jog žmonės retai susiduria su žuvimis natūralioje jų gyvenimo aplinkoje, rašoma universiteto pranešime.

C. Brownas tyrimą atliko su kaulinėmis žuvimis. Rezultatai rodo, jog žuvys yra kur kas protingesnės nei manyta iki šiol. Jų atmintis yra puiki, jos gyvena sudėtingose socialinėse bendruomenėse, kuriose atpažįsta individualias žuvis, jos gali mokytis viena iš kitos. Tai padeda kuriant stabilias kultūrines tradicijas.

Žuvys atpažįsta viena kitą, bendradarbiauja tarpusavyje ir netgi rodo makiaveliško intelekto ženklus – gali bendradarbiauti, susitaikyti ir panašiai. Jos kuria sudėtingas struktūras, geba naudotis įrankiais, o skaičiuoja panašiai kaip žmonės. Daugeliu atveju pirminės žuvų juslės yra neprastesnės nei žmonių, o kai kuriais atvejais net ir geresnės. Jų elgesys labai panašus į primatų, tik kad žuvys nemoka mėgdžioti.

Šių gyvūnų protinės veiklos sudėtingumas prilygsta kitiems stuburiniams, be to, vis daugėja žinių, kad jie gali jausti skausmą panašiai, kaip ir žmonės. Nors žuvų smegenys skiriasi nuo kitų stuburinių, jos turi daugelį analogiškų struktūrų, atliekančių panašias funkcijas. Todėl C. Brownas daro išvadą, kad jei kiti gyvūnai yra vertinami kaip sąmoningi, vadinasi, taip turi būti vertinamos ir žuvys.

„Nors mokslininkai negali pateikti aiškaus atsakymo apie kitų gyvūnų sąmoningumą, žinios apie žuvų elgsenos ir kognityvumo sudėtingumą bei skausmo suvokimą rodo, jog jas derėtų saugoti ne mažiau, nei kitus stuburinius“, - išvadose rašo C. Brownas, kuris pripažįsta, kad tokios žuvų apsaugos įstatymų priėmimas turėtų įtakos žvejybos pramonei.

Plačiau su Australijos mokslininko darbu galima susipažinti čia.

Kategorija: Gamtos paslaptys | Peržiūros: 984 | Patalpino: Admin | Gairės: Kremzlinės žuvys, Tyrimai su gyvūnais, Skausmo pojūtis ir suvokimas, straipsniu talpinimas, Kaulinės žuvys, Gamtosauga, Gyvūnų tyrimai | Reitingas: 0.0/0
Iš viso komentarų: 0
avatar
Nemokami TAVOskelbimai.lt internete be registracijos (per 1 min.)!
SiteMap Visos teisės saugomos | Copyraight © 2013// // TAVOskelbimai.lt - nemokami skelbimai internete.
Į viršų