- 0.0 Reitingas
- 2330 Peržiūrosов
Dar Medume mūsų dėmesį patraukė nedidukė ir neišvaizdi "šventykla" prie piramidės, rytinėje jos pusėje. Viskas joje buvo ne taip. Arba ne taip, kaip turėtų būti. Daugybė nesiderinančių viena su kita detalių.
Greta didžiulės piramidės nežinia dėl ko pastatytas nedidelis "namukas" su tokiu pat nedideliu vidiniu kiemeliu, iš vienos pusės aptvertu pačios piramidės, o iš dviejų kitų - akmeninėmis sienomis. Ir dvi monolitinės stelos tame kiemelyje.
Pirmiausiai į akis krinta absoliutus piramidės ir "šventyklos" dydžių neatitikimas. Stovėdami visiškai greta vienas kito, abu statiniai tartum pabrėžia savo kaimynystės groteskiškumą. Ir pati pirma versija, kuri šauna į galvą - "šventyklą" pristatė Snofru. Bet kažkoks jau pernelyg kokybiškas mūras tame "namuke"...
Antras dalykas - "šventyklos" stovis smarkiai kontrastuoja su stipria kitų Gizos šventyklų erozija. Tai visų pirma tarsi ir byloja apie gerokai didesnį "šventyklų" amžių, nors egiptologai tvirtina priešingai, juk Snofru buvo Hufu tėvas, vadinasi, jo šventykla turi būti senesnė už Hufu ir kitų palikuonių šventyklas. Iš kitos pusės, sugriuvę išoriniai Medumo piramidės sluoksniai visiškai užgriuvo savo laikais šventyklą, esančią šalia, uždengdami tokiu būdu nuo vėjo ir smėlio poveikio.
Tai netiesiogiai patvirtina, kad išoriniai sluoksniai atgriuvo labai seniai. Jei šventyklą pastatė Snofru, tai jos būklė byloja apie didelę tikimybę, kad išoriniai sluoksniai sugriuvo tiesiog statybos proceso metu. Arba tik šiek tiek vėliau.
Tačiau tokiu atveju galimas dar vienas variantas: "namukas", kaip ir piramidė, pastatytas gerokai prieš Snofru. Ir jis gali būti bendraamžis toms pačioms Gizos šventykloms, apardytoms erozijos. Tik jam pasisekė būti palaidotam po užgriuvusiais išoriniais piramidės sluoksniais.
Šią versiją netiesiogiai patvirtina ir trečias keistas elementas: skirtingai nei kitose prie piramidžių esančiose šventyklose, čia "vidinio kiemelio" šoninės sienos kruopščiai sumūrytos iš kalkakmenio ir labai tiksliai sujungtos su piramidės apdaila, nors konstrukcine prasme tai nėra vientisas kompleksas. Nelabai panašu į faraonų darbus.
Tačiau pats paslaptingiausias elementas - tai dvi stelos "kiemelyje". Kam reikėjo čia pastatyti du ganėtinai nemažus akmeninius stulpus, ant kurių netgi nėra jokių užrašų?
Pirma mintis, kuri šovė į galvą - stelos vaizduoja raketas, dievų skraidymo priemones. Šie aparatai anksčiau stovėjo šalia piramidžių, o kai dievai išskrido, faraonai pastatė jų akmenines imitacijas.
Dmitrijus Pavlovas išsakė visiškai kitokią versiją: stelos atlieka kažkokią svarbią funkciją, panašiai kaip kamertonas sinchronizuodamos ar reguliuodamos kažkokį spinduliavimą. Ir šita versija buvo tuojau pat išplėtota.
Tarkime, kažkoks spinduliavimas sklido iš kažkokio šaltinio, esančio "namuke", sklido per "kamertoną" į piramidę ir patekdavo į vidines piramidės kameras. Tada, jei pati piramidė veikė kaip savotiškas energijos koncentratorius ir transformatorius, tai poveikis iš "namuko" ir stelų pusės galėjo atlikti proceso moduliatoriaus ar reguliatoriaus vaidmenį. Ir dabar galime paaiškinti akivaizdžią elementų išdėstymo erdvėje standartizavimą daugumoje piramidžių - įėjimas iš šiaurės pusės, "šventykla" - iš rytinės, kameros centre.
Beje, šiuo atveju nebekelia klausimų ir šventyklos bei piramidės dydžių neatitikimas. Juk reguliuojantis elementas kokioje nors sistemoje visiškai nebūtinai turi prilygti dydžiu pačiai sistemai, jis gali būti žymiai mažesnis.
Žinoma, visa tai gali būti panašu į neribotą fantazijos skrydį, tačiau geresnio paaiškinimo sugalvoti mes negalėjome. Manau, toks paaiškinimas niekuo ne blogesnis
Stelos Laužytosios piramidės "šventykloje" Dašūre
***
Viena iš didesnių Didžiosios piramidės mįslių, kuri galbūt gali duoti atsakymus į kitus klausimus - keistas objektas, esantis už 100 metrų į rytus nuo piramidės, taip vadinami Išbandymų koridoriai. Koridoriai ir vertikali šachta iškirsti plokštikalnės pagrindo uolienoje. Jie panašūs į 22 metrų vidinių Didžiosios piramidės koridorių modelį, o būtent: Besileidžiantį, Kylantį koridorius ir Didžiosios galerijos pradžią.
Išbandymų koridoriuose, toje vietoje, kur Kylantis koridorius susijungia su Besileidžiančiu, yra vertikali šachta. Apie panašią šachtą Didžiojoje piramidėje nėra žinoma, bent jau remiantis dabartiniais duomenimis apie jos vidinę struktūrą (beveik toje pačioje vietoje vis dar tebėra "granitinio kamščio" akmenys).
Gaila, bet esami šio "modelio" parametrų aprašymai, detaliau juos išanalizavus, rimtai prieštarauja patys sau, tie prieštaravimai darosi itin akivaizdūs apžiūrėjus objektą vizualiai, dėl to kokių nors konkrečių duomenų apie parametrus aš nepateikinėsiu.
Kaip nurodo kai kurie šaltiniai: "Petrio stebėjimais, Išbandymų koridoriai iškirsti uolienoje su dideliu kruopštumu ir iš vidaus nupoliruoti. Vidutinis nukrypimas nuo absoliučiai tikslių krypčių ne ką didesnis, nei pačioje piramidėje".
Nežinau, ką pagalvotų pats Petris apie tokias nuorodas į jo darbus, tačiau tai, kas realiai egzistuoja plokštikalnėje, pirma, anaiptol nenupoliruota, o antra - turi tokias grubias sienas, kad tvirtinti apie kažkokias "absoliučiai tikslias kryptis" paprasčiausiai neįmanoma.
Dar daugiau. Pietiniame nuolaidžiame koridoriuje, ant šoninių sienų esama kažkokio gana ispūdingo išplovimo pėdsakų, iš visko sprendžiant, jis yra gamtinės kilmės ir pasižymi gana solidžiu amžiumi, gerokai didesniu, nei pačių koridorių amžius. Tačiau apie tai nė vienas šaltinis kažkodėl neužsimena.
Apskritai paėmus: Išbandymų koridoriai sudaro apgailėtiną įspūdį. Ypač dėl to, kad beveik visiškai užversti šiukšlėmis. Tačiau "apgailėtiname" neretai galima aptikti ir kažką didingo.
Praėjimų išmatavimais ir nuolydžio kampais horizonto atžvilgiu jie yra beveik identiški koridoriams Didžiojoje piramidėje. Esminis skirtumas slypi tame, kad Išbandymų koridoriai yra gerokai trumpesni.
Šis objektas daro Didžiosios piramidės paslaptį dar labiau intriguojančia. Ar tie koridoriai apskritai susiję su piramide? Ir jeigu susiję, tai kaip? Kas tai - techninės schemos darbo išmėginimas, ar dubliuojantis įrenginys? O gal iš tiesų tai tiktai modelis? Klausimų daugiau nei atsakymų.
Egiptologų versija, kad tai buvo savotiškas maketas, reikalingas Hufu meistrams, piramidės statytojams, žinoma, yra absoliučiai niekam tikusi. Netgi jei abstrahuosimės nuo to, kad egiptologai priskiria piramidę būtent Hufu, tai kirsti uolienoje tokio pobūdžio konstrukciją, žvelgiant grynai iš statybinių pozicijų, yra visiškai beprasmiškas darbas. Kur kas paprasčiau buvo tiesiog sumūryti maketą iš smulkių akmenų ir skiedinio, kuris tais laikais jau buvo plačiai naudojamas.
Galutinai rasti atsakymus į klausimus, kuriuos kelia Išbandymų koridoriai, pavyks greičiausiai tiktai tada, kai bus išsiaiškintas statinio tikslas ir Didžiosios piramidės "veikimo principas". O dabar galima iškelti ir tokią prielaidą: čia mes turime reikalą su išankstiniu kažkokio svarbaus "įrengimo mazgo" išbandymu.
Tačiau ko nors labai sudėtingo toje Didžiosios piramidės dalyje, kurią modeliuoja minėti koridoriai, nėra, išskyrus granitinį kamštį. Tai gal būtent jam ir buvo skirtas kažkoks svarbus vaidmuo?
***
Versija, kad Didžioji piramidė yra kažkas panašaus į "linzę", kuri renka ir transformuoja kažkokią energijos rūšį, verčia atkreipti dėmesį į vieną iš "mazgų" - pačią viršūnę. Tačiau šiandien čia teliko plyna aikštelė su geodeziniu ženklu, kurio viršūnė nurodo apskaičiuotą piramidės aukštį.
Kas gi čia buvo anksčiau? Egipto tekstai mini kažkokį akmenį "Ben Ben", kuris "nukrito iš dangaus". Tačiau jis pradingo jau taip seniai, kad įsiviešpatavus Senusretui I (XII dinastijos faraonui), kurio valdymo laikotarpiui ir priskiriamas tekstas su paminėtu keistu "akmeniu", niekas jau nebeprisiminė, kaip jis atrodė. Tuo metu žmonių atmintyje išliko tik tai, kad jis turėjo piramidės formą. Iš čia ir visų sekančių obeliskų forma. O žodžiu Ben Ben ėmė vadinti taip vadinamą "piramidioną", arba užaštrintą akmenį, pastatomą pačioje piramidės viršūnėje. Simboliška prasme jis glaudžiai ir tiesiogiai asocijuojasi su dievu Atumu Ra, apie kurį senoviniai tekstai sako: "Tu tapai aukštesnis už aukštumas, tu pakilai kaip Ben Ben akmuo, į Fenikso būstą".
Logiškai mąstant, realusis Ben Ben'as atliko tiesioginio sukauptos energijos transliuotojo (arba imtuvo, principinio skirtumo nėra) vaidmenį. Akivaizdu, kad vargu ar su tokia funkcija susidorotų paprastas akmuo, dėl kalba turėtų eiti apie pakankamai sudėtingą techninį įrenginį, turintį piramidės formą. Ir tas įrenginys ne šiaip "pasimetė", o buvo demontuotas, ir tai padarė greičiausiai patys dievai, kai jie nusprendė, kad tai reikia padaryti...
Egiptologai, suprantama, netgi neabejoja, kad Ben Ben'as buvo paprasčiausia akmenine viršūne. Vienu metu juos glumino faktas, kad piramidionų nesama ant kitų piramidžių, priskiriamų Senajai Karalystei. Tačiau dabar, iškilus reikalui, jie nurodo kažkokį "piramidioną", pastatytą rytinėje Raudonosios piramidės pusėje Dašūre. Jo "atradimą" egiptologai laiko dideliu pasisekimu. Štai kas rašoma viename iš internetinių tekstų:
"Tolimojoje šiukšlių krūvoje, maždaug už 20 metrų priešais rytinę piramidės pusę, buvo aptiktas piramidionas, pats seniausias iš visų išlikusių ir, galbūt, apskritai pats pirmasis Egipte. Jis padarytas iš aukščiausios kokybės Turo kalkakmenio ir nėra nei nudažytas, nei papuoštas. Taip pat nėra jokių pėdsakų, kad ant jo būtų tvirtinta metalinė apdaila. Kritimo metu nuo jo atlūžo viršūnė, o taip pat nėra apatinės pusės. Stadelmanas ("atradėjas") mano, kad pirminis piramidiono pusės aukštis siekė 1,57 metro. Piramidionas turi kiek smailesnį kampą nei išlikusi piramidės apdaila ir apskritai ne visur vienodas, o tai leidžia padaryti prielaidą, kad pati piramidės viršūnėlė buvo šiek tiek netiksli, dėl ko ją ir ištaisė piramidiono pagalba".
"Piramidionas" palei Raudonąją piramidę 2004 metų spalio mėnesį
Tai klasikinis pavyzdys, kaip gimsta nebūti dalykai ir atvira dezinformacija. Vienoje pastraipoje teksto autorius, remdamasis viso labo vienu žinomu šaltiniu, įsigudrino sukurti didžiulę melagingų "liudijimų" masę, kuri smalsų, išnagrinėti pasiryžusį skaitytoją paprasčiausiai užkankins savo painiava. Čia ir kažkokie "metalinės apdailos pėdsakai", ir "kreiva piramidės viršūnė", ir "išlyginimas piramidiono pagalba" ir t.t. O juk tekstas keliauja iš tinklapio į tinklapį.
Ir štai kokia ironija: jeigu kas nors sumanys patikrinti šituos tvirtinimus vietoje, jis labai lengvai atras ir nepastovų piramidiono briaunų kampą, ir to kampo skirtumus, lyginant su piramidės kampais. Problema slypi tame, kad minėtas "radinys" yra paprasčiausias falsifikatas. Ir toks primityvus, kad ir falsifikacija jį pavadinti nelengva.
Kad tuo įsitikintume, pakanka vieną kartą apeiti aplinkui ir atidžiai apžiūrėti. Tai, kas visuotinai vadinama "vieninteliu išlikusiu Senosios Karalystės piramidionu", tėra viso labo senoviškos apdailos ir šiuolaikinio betono mozaika.
Pirmas dalykas. "Nulūžusi viršūnė" pakeista šiuolaikine kalkakmenio imitacija ir kyla visiškai dėsningas klausimas - ar būra tos viršūnės apskritai?
Antra. Šioje mozaikoje, tarp senovinių nuolaužų nėra nė vienos tokios, kuri turėtų iškart dvi nuolaidžias briaunas. Juk ik tada, kai jos bus, galima vienareikšmiškai pasakyti, kad ši konkreti nuolauža išties priklausė piramidės viršūnei. Tai, kad nuolaužos turi geriausiu atveju vos vieną briauną, byloja tik apie tai, kad jos paimtos kažkur iš piramidės kampo, tačiau tai nieko nesako apie ankstesnės nuolaužų vietos matmenis. Jos galėjo būti tiek piramidės viršūnėje, tiek pačioje jos apačioje.
Trečia. Čia yra tiek šiuolaikinio betono, kad tie, kurie darė falsifikuotą imitaciją, galėjo suformuoti praktiškai bet kokius briaunų kampus, priklausomai nuo jų pastangų ir norų. Matyt, nelabai ir stengėsi, jeigu gavosi tai, apie ką rašo tekstas.
Kai visa tai paaiškėjo tiesiog iš pirmo žvilgsnio, ir kai praėjo homeriško juoko priepuolis dėl tokios nevėkšliškos falsifikacijos, pasidarė keista: o kam egiptologams prireikė pakišti plačiajai publikai tokią "chaltūrą"? Nejaugi jie laiko visus žmones tokiais idiotais, kurie nesugeba nieko išsiaiškinti, kad netgi nepasivargino pasirūpinti falsifikato kokybe? Jeigu jau užsiėmei pasaulinio masto (neperdedant) falsifikacija, tai bent jau darytum savo darbą sąžiningai...
Kai pasirodė filmas "Senovės Egipto paslaptys", kuriame buvo kalbama ir apie tai, kad "Piramidionas" Raudonojoje piramidėje yra ne kas kita, kaip pakankamai atsainiai padaryta falsifikacija, mane užsipuolė aktyvus internetinis egiptologijos gynėjas Viktoras Solkinas. Atseit, kaip aš drįstu kaltinti tokį padorų ir autoritetingą archeologą su pasaulinio masto vardu, kaip Stadelmanas.
Galbūt kam nors turi didelę reikšmę kokio nors "autoriteto" vardo garsumas, tačiau man tai absoliučiai nieko nereiškia. Ypač tais atvejais, kai nuosavomis akimis regiu akivaizdžią apgaulę. O tam, kad skaitytojai galėtų ta apgaule įsitikinti, galiu pateikti palyginimui nuotrauką, padarytą po dviejų metų nuo pirmojo vizito į Dašūrą - 2006 spalyje. Pasižiūrėkite patys, kokias nuostabias metamorfozes viso labo per du metus patyrė ne tik postamentas po "piramidionu", bet ir pats "autentiškai atkurtas piramidionas".
Piramidionas Dašūre 2006 spalio mėnesį
***
Paskutiniu laiku tarp įvairių alternatyvių versijų šalininkų atsirado mada ieškoti senoviniuose statiniuose kažkokios "slaptos užšifruotos žinios palikuonims". Manipuliuodami skaičiais, jie kartais netgi gauna kokį nors "rezultatą", kuris turi jiems tam tikrą "prasmę". Prieinama iki to, kad netgi nurodomos pasaulio pabaigų datos.
Nėra prasmės leistis į samprotavimus apie galimybes iššifruoti, nežinant šifro ir apie tokių "apskaičiavimų", kurie dažniausiai remiasi apytikriais ar netgi nekorektiškais duomenimis, korektiškumą. Pakankamai akivaizdi klaida slypi pačioje bazinėje tokių ieškojimų nuostatoje - prielaidoje, kad senovės statybininkams nebebuvo daugiau ką veikti, kaip tik tampyti milijonus tonų akmenų vien dėl to, kad nežinomiems palikuonims būtų perduotos kažkokios informacijos kruopelytės. Visi konstrukcijos ypatumai, visi statybos metodai, statant milžiniškus statinius, liudija apie tai, kad senovės statybininkai anaiptol nepasižymėjo protiniais sutrikimais ir nesirengė įgyvendinti akmenyje beprasmiškų sumanymų, o atvirkščiai - pasižymėjo pakankamai aukštu pragmatizmo ir racionalumo laipsniu.
Kita panaši šiuolaikinių "dešifruotojų" veiklos kryptis - "slaptų žinių" paieškos, mėginant nagrinėti vienų ar kitų senovinių objektų pastatymo vietų geometriją. Tai jie paslaptingas mandalas įžvelgia statinių išsidėstyme, tai žvaigždynų kontūrus... Ir paskui daro kosminio masto išvadas, kurios tėra viso labo kosminio masto kvailystės.
Čia daroma ta pati klaida, manant, kad senovės statytojai neturėjo absoliučiai jokio sveiko proto. Ir aš jau nekalbu apie tai, kad iš apytikrių figūrų ir vaizdų sutapimų galima daryti bet kokias išvadas, kokios tik į galvą šauna. Tarkime, remiantis Maskvos miesto planu, naudojantis tokia metodika, galima padaryti išvadą, kad beveik per tūkstantį miesto gyvavimo metų gyventojai garbino vorus ir dėl to gatvių schema tokia panaši į voratinklį, kurį nupynė "šventas" maskviečiams padaras...
Dar viena madinga tyrimų kryptis išpopuliarėjo ne tik tarp "alternatyvininkų", bet ir akademiniame moksle. Kalba eina apie archeoastronomiją. Tiksliau, ne apie ją pačią, o apie jos pakraipą, susijusią su senoviniais objektais. Pagrindinė tokių tyrinėjimų idėja: mūsų protėviai garbino Saulę, Mėnulį ir žvaigždes ir dėl to, atseit, statė gigantiškus akmeninius kolosus, orientuodami juos pagal pasaulio šalis arba pagal svarbių astronominių įvykių taškus - dangaus kūnų patekėjimu ar nusileidimu vieną ar kitą dieną.
Be jokios abejonės, objektų padėtis iš tiesų neretai orientuojama, atsižvelgiant į pasaulio šalis. Tačiau argi tai visada byloja apie kažkokius tikėjimus? Pavyzdžiui, pietinėse šalyse namų langai turi vieną dėsningumą - njie dažniausiai orientuoti į šiaurę. Tačiau argi tai byloja apie kažkokius "šiaurės dievų kultus"? Tai daroma viso labo dėl to, kad kambariuose būtų vėsiau.
Ta pati situacija ir su kitais statinių susiejimo su geografiniais taškais ar astronominiais įvykiais - priežasties reikia ieškoti visų pirma ne kažkokiose nesuprantamose religinėse ar ideologinėse nuostatose, o statytojų praktiškume. Nes dabar jau netgi Oziriono orientavime palei šiaurės-pietų ašį, pradedama ieškoti kažkokių "didžių prasmių".
***
Didžioji piramidė, griežtai orientuota pagal pasaulio šalis, liudija, kad statytojams buvo labai svarbi tokia dislokacija. Tačiau priežastis slypi, žinoma, ne tame, kad buvo garbinama Saulė, tekanti griežtai rytuose rudens ir pavasario lygiadieniuose (kaip teigia egiptologai). Čia turi būti kažkokia praktiška prasmė.
Ir mes jau turime liudijimų, kad tokia prasmė egzistuoja. Kai kurie taip vadinamo "piramidžių efekto" tyrimai rodo, kad šis efektas pastebimai sustiprėja, kai piramidė (tikra, arba eksperimentinis modelis) orientuota į pasaulio šalis. Dar daugiau, šis efektas ypatingai sustiprėja Saulės patekėjimo ir nusileidimo metu per lygiadienius. Net jei atsižvelgsime į tai, kad šių eksperimentų išvados dar laukia galutinio patvirtinimo, pats tokio tarpusavio ryšio egzistavimas suteikia konkrečią prasmę piramidžių orientavimui.
Šio poveikio tiek gyviems organizmams, tiek negyviems objektams ir laukui, prigimtis kol kas yra absoliučiai neaiški. Dar daugiau, pagal visą eilę parametrų jis nesutelpa mums žinomų reiškinių rėmuose. Bet juk tai netrukdo tirti tuos dėsningumus. O jie, beje, ir leis nustatyti šio efekto prigimtį.
Bet netgi jei atsiribosime nuo tokio pobūdžio "egzotikos" ir remsimės vien versija, pagal kurią Didžioji piramidė naudojo Žemė seisminę energiją, tai susiejimas su geografinėmis koordinatėmis gali būti paaiškintas visiškai racionaliai ir praktiškai. Žemės plutos judėjimas susijęs su dangaus kūnų trauka. Ir nuo tų dangaus kūnų išsidėstymo tikriausiai priklausys ir tie patys seisminiai virpesiai, kuriuos gaudo ir sustiprina piramidė. Dar daugiau, Žemė sukasi apie savo ašį, ir tai neišvengiamai sukelia žemės plutos judesius. Akivaizdu, kad ši priklausomybė susijusi su pagrindine planetos sukimosi ašimi šiaurė-pietūs.
Ir jeigu Didžiosios piramidės statytojams reikėjo išspausti maksimumą ar tai seisminės energijos, ar tai "piramidžių efekto", tai konstrukcijos orientacijos pagal pasaulio šalis tikslumas jiems buvo labai svarbus. Ir visiškai ne dėl kokių nors religinių, o dėl visiškai praktiškų priežasčių.
***
Vargu ar Didžiosios piramidės statytojai turėjo tikslą įamžinti ir perduoti palikuonims kažkokias dar nežinomas mums žinias apie kažkokius fundamentalius mūsų pasaulio dėsnius. Tačiau tai, kad tos žinios kokiu nors būdu galėjo atsispindėti Egipto piramidžių savybėse - to atmesti negalima. Ir tiriant tas savybes, galima pamėginti priartėti prie tų dėsnių supratimo.
Kažką traukia būtent globalūs pasaulėtvarkos dėsniai, o kažkas labiau domisi žemiškesniais klausimais. Tarkime, kad ir tomis pačiomis statybos ar akmens apdirbimo technologijomis. Čia yra kur pasireikšti ir vieniems, ir kitiems.
Pats faktas, kad senovės Egipto dievų civilizacija galėjo lengvai kilnoti tiek horizontaliai, tiek vertikaliai iki 200 tonų svorio objektus, byloja apie tai, kad būdas tai daryti egzistuoja. Tiesiog jo mes kol kas dar nežinome.
Ir sprendimas visiškai nebūtinai turi būti surastas didinant transporto priemonių galią (tarkime, krovininių sraigtasparnių, į kuriuos taip panašus vienas iš piešinių Abidose). Daugelio tautų mituose esama tvirtinimų, kad milžiniški statiniai tarsi patys susidėliodavo iš blokų, judėjusių oru pagal dievų pageidavimą.
Mums tai atrodo neįsivaizduojama, juk net žymiausi ir galingiausi ekstrasensai gali išjudinti tik labai nedidelius daiktus - milijonus kartų mažesnio svorio nei akmeniniai blokai. Tačiau juk gali juos pajudinti! Vadinasi, technologija egzistuoja.
Senovės mitai pasakoja apie tai, kad akmenys pakildavo į orą ir lengvai persikeldavo iš vietos į vietą, skambant dievų skleidžiamiems garsams. Garsas čia gal ir niekuo dėtas, juk ir transformatoriai skleidžia garsą, nors uų paskirtis visiškai kita. O gal ir svarbus... Kol kas visa tai tebeslypi už mūsų žinių ribų. Tačiau gravitacijos valdymo uždavinys jau įrašytas į svarbių šiuolaikinio mokslo uždavinių sąrašą.
Mes iki šiol neturime įrankių, kuriais galima būtų taip idealiai apdirbti didelio ploto mūro paviršius, ir ne tik vertikaliose sienose, kaip tai buvo padaryta, tarkime Granito šventykloje, bet ir horizontaliose plokštumose, kaip kad padaryta su piramidžių apdaila. Tokie darbai ne mūsų jėgoms. Bet jeigu statytojai sugebėjo, vadinasi, metodas egzistuoja! Ir yra prasmės jo ieškoti.
Taip pat yra prasmės paieškoti būdų, kaip tvirtą akmenį privesti iki plastilino būsenos, nesinaudojant įkaitinimu iki pakankamai aukštos temperatūros. Šiuo metu tokių technologijų nėra. Neaišku netgi kuria kryptimi reikėtų ieškoti šio uždavinio sprendimo. Tačiau tas, kuris sugebės tokią technologiją sukurti, padarys globalinį proveržį ne tik moksle, bet ir pramonėje.
Tačiau tam, kad išsiaiškintume naujus dėsningumus ir naujus dėsnius, kad galėtume prasiskverbti į senovės Egipto dievų žinias, visų pirma reikalinga faktinė medžiaga, reikalingi senovinių objektų tyrimai.ir kaip galima platesnio masto, neapsiribojant vien Didžiąją piramide.
Pagal: Скляров А.Ю. - Цивилизация древних богов Египта