Tai, kad kuris nors automobilio mechanizmas iš tiesų veikia tobulai, dažnai pastebima tik susidūrus su netikusiu analogu. Vienas geriausių pavyzdžių – transmisija.
Takoskyrą tarp geros ir lievos pavarų dėžės beveik neklysdami užčiuopia net ir turintys palyginti kuklią vairavimo patirtį. Ką reikėtų žinoti apie skirtingų tipų agregatus ir ko galima iš jų tikėtis?
Neoficialiais duomenimis, maždaug du trečdaliai ar net šiek tiek daugiau Lietuvos keliais zujančių automobilių turi mechanines transmisijas. Tai netiesiogiai patvirtina draudikų statistika, kad net 8 iš 10 avarijų mūsų šalyje sukelia tokias pavarų dėžes turinčias mašinas vairuojantys asmenys. Kitaip tariant, kyla rimtų įtarimų, kad šis mechanizmas turi realios įtakos avaringumui.
Vieni dažniausių smulkių incidentų, į kuriuos patenka mašinos su mechaninėmis pavarų dėžėmis, - po nevykėliško bandymo pajudėti iš vietos ir įsiterpti į transporto srautą viduryje sankryžos užgesęs variklis. Jei iš paskos važiuojančio automobilio vairuotojas dėmesį sutelkęs į kliūtis, artėjančias iš kairės ar dešinės, o ne į priešakyje esančią erdvę, smūgis į galą beveik garantuotas.
Transporto priemonių su automatinėmis pavarų dėžėmis vairuotojai dažniausiai kenčia nuo anekdotiškų problemų, kurių kyla supainiojus pedalus ir vietoj stabdžio paspaudus akceleratorių arba spustelėjus stabdį vietoj menamos sankabos. Tuomet taranuojami vartai, sienos, kitos mašinos, gaunama į galą nuo važiuojančio iš paskos.
Pasitaiko atvejų, kai supainiojamos pavarų svirties padėtys: teoriškai žmogus nori važiuoti atgal (pavarų svirties padėtis R), tačiau praktiškai įjungia važiavimą į priekį užtikrinančią pavarą ir, jei erdvės manevruoti mažai, tokios žioplystės pėdsakus palieka ant kėbulo.
Visgi apibendrindami eismo įvykius draudikai akcentuoja, kad automobilių su automatinėmis pavarų dėžėmis vairuotojai ne tokie rizikingi klientai, nes jie turi galimybę visą dėmesį skirti eismui, keliui, aplinkai, atidžiau stebėti šalia važiuojančias transporto priemones dėl transmisijos visiškai nesukdami galvos. Šį pranašumą gerokai dažniau įvertina moterys - maždaug 70 proc. damų renkasi automobilius automatine pavara. Trys ketvirtadaliai vyrų pirmenybę teikia mechanikai.
Tokia vairuotojų gildijos takoskyra, žinoma, negalėjo likti nepastebėta interneto aštrialiežuvių. Vyrų ego dažnai sėkmingai taršomas dėl akivaizdžiai nepamatuotų ambicijų viską kontroliuoti. Pavarų dėžės svirtis kai kuriems veikėjams yra maždaug toks pat galios įrodymas, kaip nuotolinio pultelio uzurpavimas šeimynai spoksant į televizoriaus ekraną. Juk tik tikras vyras gali nuspręsti, kada ir kaip kaitalioti kanalus, kad nereikėtų žiūrėti „Bobutės paskolos" reklamos. Jei komercinių eterio akivarų bandys išvengti moteriškė - 100 proc. užsiraus ant kokio nors „SMS Credit" pasiūlymo.
Be to, prisižiūrėję šio to panašaus į filmą „Greiti ir įsiutę", vyrukai neišvengiamai įtiki, kad padaryti įspūdį damoms galima tik isteriškai makaluojant pavarų perjungimo svirtimi. Mechanika yra kietų bičų reikalas, be kita ko, įrodantis, kad mašiną su tokiu agregatu turintis žmogus sugeba daryti daugiau nei vieną darbą vienu metu, yra koordinuotas ir mąstantis kompleksiškai. Turint galvoje, kad kai kurie be pašalinių pagalbos apsipila kava ar žiovaudami išsinarina žandikaulius, - tai neabejotinai yra komplimentas.
Automatas buvo sugalvotas tavo močiutei. Tokį agregatą turinti mašina daro ką pati nori ir vairuotojui komplikuoja tokius svarbius dalykus kaip stabdymas ar judėjimas kalnuotoje vietovėje. Dar vienas akmenukas į automatinių pavarų dėžių daržą - didesnės degalų sąnaudos. Tiesa, kalbama tik apie hidraulines transmisijas, kurios pasižymi palyginti dideliais energijos nuostoliais. Moderniausi DSG tipo ar robotizuoti agregatai dirba efektyviau už mechaniką.
Mūsų verdiktas
Nepaisant visų mitų ir stereotipų reikia pripažinti, kad automatinė pavarų dėžė vairuotoją išvaduoja nuo krūvos rūpesčių ir leidžia visą dėmesį sutelkti į eismo srautą. Tai saugiau: pasiklysti tarp dviejų pedalų mažiau galimybių net ir labiausiai išsiblaškiusiems. Automobilių su visų tipų automatais (tradicinėmis su hidrotransformatoriais, variatoriais ar robotizuotomis pavarų dėžėmis) vairuotojo koordinacija neabejotinai gali būti kuklesnė nei ralio vunderkindo Sébastieno Loebo.
Kita vertus, mašinos su mechanine transmisija dažniausiai kainuoja mažiau, nes pigesnis jų remontas. Norint bent kaip mėgėjui dalyvauti įvairiose automobilių sporto disciplinose, mechanika bus kur kas patogesnė.
Automatinės transmisijos
Pliusai
-
Patogesnis, lengvesnis automobilio valdymas.
-
Nepriklausomai nuo vairuotojo profesionalumo ir nuovokos, variklis visuomet dirba optimaliu režimu, todėl jam rečiau prireikia remonto.
-
Kai kurie naujos kartos agregatai padeda taupyti degalus.
Minusai
-
Negalima automobilio užvesti stumiant ar buksyruojant.
-
Nevalia mašinos vilkti daugiau nei 80 km ir viršyti 30 km/val. greičio.
-
Brangesnis remontas. Būtina reguliariai tikrinti transmisijos alyvos lygį ir kondiciją. Jei trūks bent 100-200 gramų alyvos, hidraulinė sankaba (vadinamieji frikcionai) pradės buksuoti ir mechanizmas „sudegs".
Mechaninės pavarų dėžės
Pliusai
-
Leidžia važiuoti sportiniu stiliumi.
-
Sugedus mašinai ar išsikrovus akumuliatoriui galima išsigelbėti naudojant trosą ar standžiąją vilktį.
-
Galimybė vilkti įvairaus kalibro priekabas, vežti sunkesnius krovinius.
-
Pigesnis remontas.
Minusai
