- 0.0 Reitingas
- 1982 Peržiūrosа
Kai nutirpsta sniegas ir rytais nebespaudžia šaltukas, dažnas susimąsto, kad vertėtų pradėti bėgioti. Be to, šiuo metų laiku populiarūs maratonai skatina neapsileisti ir neprarasti geros fizinės formos. Verta atsiminti, kad netaisyklingas bėgiojimas gali padaryti daugiau žalos, nei naudos. Bėgiojimas – užsiėmimas rimtas ir jam reikia tinkamo pasiruošimo.
Užsienyje tyrimais nustatyta, kad žmonės, per savaitę nubėgantys virš 30 kilometrų 12 km per valandą ar greičiau labiau rizikuoja gyventi trumpiau nei tie, kurie lėčiau bėga trumpesnius atstumus. Anot kardiologų, greitas ilgų distancijų bėgimas kenkia širdies veiklai.
Ne visi bėgimo entuziastai sutinka su gydytojų išvadomis. Jų nuomone, neatsižvelgta į tokius veiksnius kaip kūno masės indeksas, rūkymas, hipertenzija.
JAV kardiologas Martinas Matsumara į šią temą įsigilino labiau. Tyrė 3800 bėgikų gyvenimo būdą ir įpročius. Nepastebėjo, kad jie būtų turėję kokių nors unikalių įpročių ir ligų. Tie, kurie bėgiojo greičiau iš ilgesnius atstumus, iš esmės nesiskyrė nuo tų, kurie bėgiojo lėčiau ir trumpesnius atstumus. Nesteroidinius, priešuždegiminius vaistus (siejamus su širdies ligomis) vartoję bėgikai, įveikdavę mažiau nei 30 km per savaitę, dažniau vartodavo vaistus nuo skausmo.
Reikia tolimesnių tyrimų, kad būtų nustatyta tikroji ilgų nuotolių bėgikų ir gyvenimo trukmės priežastis.
Saikingas bėgimas (ne ilgiau nei 2 – 3 valandas per savaitę) stiprina sveikatą, suteikia energijos ir geros nuotaikos. Visada reikia klausyti savo kūno. Jei po bėgimo treniruotės jaučiamas stiprus nuovargis ar skausmas – tai įspėjamasis kūno ženklas apie per didelį krūvį organizmui. Ne visi žmonės gali dalyvauti madinguose maratonuose ir toli gražu jie ne visada reiškia sveiką gyvenimo būdą.
Norėdami išlikti sveiki kiekvieną savaitę turėtume 75 minutes energingai veiklai (bėgiojimui) arba 150 minučių vidutinio aktyvumo veiklos (pasivaikščiojimams greitu žingsniu).