Juodojo voro pranašystės pildosi

Mažai kam žinoma, kad dar prieš Nostradamą gyveno aiškiaregys, kuris išpranašavo ateitį net iki 6323 metų! Šis pranašas – pranciškonu vienuolis, gyvenęs Vokietijoje XV amžiuje. Tikrasis šio žmogaus vardas nežinomas, istorijos analuose liko tik jo pseudonimas – ranjo Nero, t.y. Juodasis voras. Šio voragyvio klasei priklausančio atstovo atvaizdas buvo pavaizduotas kiekviename pranašysčių lape. Įdomiausia tai, kad labai daug pranašysčių išsipildė.

Ranjo Nero yra, ko gero, vienas ir pačių paslaptingiausių ateities pranašautojų. Apie jį žinoma labai mažai. Greičiausiai, jis gyveno XV amžiuje Bavarijoje ir buvo garsiojo monarcho Alberto Didžiojo rūmų astrologu. Laisvu laiku Juodasis voras (kai kurie istorikai mano, kad iš tikrųjų šį vyrą vadino Federiku Marteliu) darė prognozes ateičiai, analizuodamas dangaus šviesulių išsidėstymą ir sulaukdamas apvaizdos iš aukščiau. Viso to rezultatas – pranašysčių knyga „Amžinoji knyga”, kuri buvo aptikta tik praėjus trims amžiams po pranašautojo mirties. Knygos tekstai buvo išversti dar vėliau, 1972 metais.

„Amžinojoje knygoje” Juodasis voras mūsų planetos ateitį nusako net iki 6323 metų. Skirtingai nuo Nostradamo, jis visiškai nesistengė užšifruoti šių vertingų žinių. Netgi atvirkščiai – viską aprašė paprasta ir suprantama kalba. Dar vienas esminis skirtumas yra tas, jog Ranjo Nero niekada netvirtino, kad viskas vyks būtent taip, kaip jis aprašė, o kai kuriais atvejais pranašas pateikia ir alternatyvią įvykių versiją.

Grobuonis vilkolakis

Labai įdomu, tačiau daugumoje „Amžinojoje knygoje” pateikiamų pranašysčių aprašomi realūs istoriniai įvykiai ir veikėjai. Pavyzdžiui, knygoje paminėtas Martynas Liuteris, kurį Ranjo Nero taip ir pavadino – Martynas L.

Aiškiaregys sukrečiančiai tiksliai numatė pasikėsinimą į popiežių Joną Pauliu II („popiežius, kuris turės dviejų apaštalų vardus” – taip rašoma knygoje), kuris įvyko 1981 metais. Juodasis voras pranešė, kad pasikėsinimas įvyks aikštėje, bus du šūviai, viena kulka pasieks taikinį, tačiau popiežius išgyvens. Pasikėsinimą įvykdė turkas – tai Ranjo Nero irgi numatė.

Nemažai vietos pranašysčių knygoje skirta Rusijai, kurią Juodasis voras vadino Tartarija. Jis taip rašė: „Tai, kas vyks Tartarijoje, atsilieps visame pasaulyje”. Ranjo Nero išpranašavo bolševikų atė-imą į valdžią. Jis rašė, kad 1925 metais Tartarijoje pradės valdyti velniškas raudonasis mokymas, bus pradėtos uždarinėti bažnyčios, o šventikai bus žudomi. Pranašas truputį suklydo dėl datos, tačiau kita informacija buvo tiksli.

Dar buvo rašoma: „Iš kalnų nusileis vyras, iš burnos leidžiantis dūmus, raupuotu veidu, sausa ranka”. Vyresnieji skaitytojai ar besidomintys istorija tikrai atpažįsta Josifą Staliną. Ranjo Nero laikais tabakas dar nebuvo atvežtas į Europą, todėl jis nežinojo, kaip aprašyti žmogų, rūkantį pypkę.

Juodasis voras Staliną vadina žiauriu tironu, meškinu, grobuoniu vilkolakiu. Jis rašė: „Žiauraus meškino nurodymu daugelis bus nužudyti ugnimi į pakaušį, o kiti gyvens bandoje, kol nepasibaigs jo vadovavimas”.

Niūrios prognozės

Juodasis voras numatė dar vieną tragišką XX amžiaus įvykį – Antrąjį pasaulinį karą, kuris „septynerius metus laikys apglėbęs Žemę tarsi kruvinas aštuonkojis”. Taip pat numatė branduolinio ginklo sukūrimą: „Atsiras sprogstantis grybas, žymiai didesnis už žmogų ir juodas”. Pranašo žodžiais, du tokie grybai išaugs „žemėje, kurioje gimsta deivė Aurora” (Japonijoje), dar vienas grybas – Tartarijoje, tačiau kurį laiką apie jį nebus nieko žinoma, o vėliau jis taps daugelio ligų priežastimi. Neįmanoma nesuprasti, kad buvo kalbama apie Černobylio katastrofą, informacija apie kurią iš pradžių buvo slepiama. Kaip teigia Ranjo Nero, žemės istorijoje iš viso bus 7 tokie grybai.

Ne visos Juodojo voro pranašystės yra niūrios. Jis pranašavo, kad „Tartarija nugalės dangų”, o riteris, turintis šv.Jurgio vardą, sugebės pakilti link žvaigždžių. Nesunku suprasti, kad šis riteris – Jurijus Gagarinas. Netgi data buvo nurodyta visiškai tiksliai – 1961 metai, kuriuos pranašas pavadino „veidrodiniais”.

Pelenų laikas

1990-2000 metus Ranjo Nero vadina „pelenų laiku”, t.y. šiuo periodu žlugs daugelis ankstesnių idealų, žmonės pamirš dvasingumą. Tuo metu vyraus chaosas ir įstatymų nesilaikymas, tačiau po to viskas pasikeis į gerąją pusę. Iš tamsos žmogus vėl kreipsis į Dievą, pajus būtinybę atgimti.

Pirmiausia visa tai vyks Rytų Europos šalyse. Kaip rašė Juodasis voras, „Kristus miršta prie Tibro, atgimsta prie Volgos”. Svarbiausią vaidmenį religijos atgimime Ranjo Nero skiria Tartarijai. Iš tiesų, Rusijoje bažnyčia dabar vaidina labai svarbų vaidmenį visuomenės gyvenime.

2000-ius metus pranašas pavadino „ugnies šlovės” metais. Po to bus dešimtmetis, kurį pavadino „baimių laiku”, vėliau – „beprotybės dešimtmetis”, „susitaikymo dešimtmetis” ir „pakilimo dešimtmetis”.

Reikėjo paklausyti…

Yra žinoma, kad Ranjo Nero pranašystėmis labai domėjosi Adolfas Hitleris. 4-ame XX amžiaus dešimtmetyje nacių lyderis savo patarėjui ezoteriniais klausimais Liudvikui Birceriui liepė išversti Juodojo voro pranašystes.

Hitleris tikėjosi senuosiuose tekstuose rasti žinių apie Vokietijos ateitį. Birceris, iššifravęs vienuolio užrašus, fiureriui pranešė: „Bus Antrasis pasaulinis karas, Vokietija pirmoji pakils į ataką, tačiau pralaimės mūšį 1943 metais, o po to Berlynas taps kapinėmis”. Tokia prognozė Hitlerio nepaveikė. Jeigu jis būtų įsiklausęs į pranašo žodžius, pasaulio istorija būtų buvusi visai kitokia.

Musių valdovas

Pranašas neatsitiktinai save vadino Juoduoju voru. Savo rankraščio puslapiuose Ranjo Nero paaiškino, kodėl pasirinko tokį keistą pseudonimą. Jo nuomone, pranašo užduotis – „gaudyti muses”, perspėti žmones apie galimas nelaimes, nurodyti kelius, kuriais verta sukti. Suprantama, kiekvienas pasirenka pats, tačiau Ranjo Nero laikė savo pareiga pranešti žmonijai apie galimas neteisingų žingsnių pasekmes.

Pranašas manė, kad pakeisti likimą ne tik galima, bet ir būtina! Ir tai liečia ne atskiras asmenybes, bet ir ištisas tautas. Kaip išsigelbėti? Labai paprasta – kreiptis į Dievą, pamiršti kasdieninius rūpesčius ir pasiekti didelį dvasingumą.

Kas Mūsų laukia?

Kai kurie įvykiai, aprašyti „Amžinojoje knygoje”, dar neįvyko. Tad kas musų laukia artimiausioje ateityje?

* Nuolat vyks kova tarp trijų didžiųjų religijų – Kristaus religijos, žaliosios religijos (islamas) ir saulės bei ugnies religijos (zoroastrizmas, kurį propaguoja Irano ir Indijos gyventojai). Krikščionybė išliks visais laikais. Žaliosios religijos nepalaiko gerieji angelai, todėl ji išnyks. Saulės ir ugnies religija XXI amžiuje patirs pergalingą žygį. Paramos sulauks šiaurinėje Hiperborėjos šalyje, kurioje pasireikš naujame lygmenyje. Šios religijos pagrindinės šventovės vieta – žalioji Erino sala, t.y. Airija.

* Indijoje prasidės baisi suirutė, šalies šiaurėje atsiras galingas diktatorius, kuris savo valdžia suvienys šalį.

* XXI amžiuje gyventojų skaičius mažės. Išnyks Prancūzija, Ispanija, Turkija, Skandinavijos šalys.

* XXI amžiuje pikčiausiais žmonijos priešais taps vabzdžiai. Baisūs vorai naikins žmones, skėriai paplis visoje žemėje. Naujos gyvūnų rūšys nepaklus žmogui, o naminiai gyvūnai taps jo priešais.

* Žmonija pasiskirstys į du regionus -juodąjį ir šviesųjį.

* Erino saloje patekės saulė, iš ten atkeliaus Išganytojas. Iš viso Žemėje bus trys Išganytojai, vienas jų nusileis iš kalnų.

Citatos iš „Amžinosios knygos”

Savo veikale Ranjo Nero aprašė daugybę ateities įvykių, iš kurių daugelis išsipildė. Aiškiaregys nurodydavo datą, o po to vaizdžiai aprašydavo tai, kas turi įvykti:

1789 m., „Kruvinasis sūkurys” -Prancūzijos revoliucija.

1821 m., „Vilties mirtis” – Napoleono mirtis.

1914 m., „Kryžių lyguma” – Pirmasis pasaulinis karas.

1924 m., „Cezario pėdsakais” -Musolinio atėjimas į valdžią Italijoje.

1945 m., „Alyvos šakelė” – Antrojo pasaulinio karo pabaiga (alyvos šakelė -taikos simbolis).

1963 m., „Nekrologas ant altoriaus” -popiežiaus Jono XXIII mirtis.

1980 m., „Petras ne iš Romos” – pirmasis popiežius užsienietis.