- 0.0 Reitingas
- 1847 Peržiūrosов
Žmonių rankomis pagaminti daiktai, įstrigę kalnų uolienose, kurių amžius siekia milijonus metų, dar visai neseniai buvo ignoruojami. Ir tai darė ne šiaip kas nors, o patys mokslininkai. Juk radiniai griovė evoliucijos teoriją ir visuotinai priimtą žmonijos istoriją.
Kokie gi artefaktai slypi gelmėse, kuriose, pagal visuotinai priimtas teorijas, neturėtų būti absoliučiai nieko panašaus? Neminėsime daugybės akmeninių įrankių, kurie buvo gaminami tais laikais, kada, kaip tvirtina mokslininkai, žmogus neegzistavo. Pakalbėkime apie labiau egzotiškus radinius.
1845 metais viename iš Škotijos karjerų buvo aptikta vinis kalkakmenio luite, o 1891 metais vienas amerikiečių laikraštis paskelbė apie maždaug 25 centimetrų ilgio auksinę grandinėlę, aptiktą anglies luite. Anglies amžius siekė 260 milijonų metų.
Kitas pranešimas apie labai neįprastą radinį buvo paskelbtas moksliniame žurnale 1852 metais, kalba ėjo apie paslaptingą indą, kurio aukštis siekė 12 centimetrų. Dvi jo dalys buvo rastos po sprogimo karjere. Vaza su aiškiais gėlių piešiniais buvo kalnų uolienoje, kurios amžius - 600 milijonų metų.
1889 metais Aidaho valstijoje, iš gręžinio, kurio gylis siekė apie 90 metrų, ištraukė nedidelę molinę moters figūrėlę, jos aukštis siekė apie 4 centimetrus. Geologų vertinimais, jos amžius turėtų siekti 2 milijonus metų.
1912 metais vienoje iš Oklahomos elektrinių, trupinant didelį luitą anglies, iš jo iškrito pats paprasčiausias geležinis puodukas. Apie tai, kad jis iš tiesų buvo įmūrytas anglyje, liudija būdingi kontūrai, pasilikę anglies gabaluose. Pavyko išsiaiškinti, kad į elektrinę pristatytos anglies amžius siekė apie 300 milijonų metų.
Toje pačioje Oklahomoje, anglies šachtoje, 1928 metais buvo padarytas dar vienas atradimas. Po sprogdinimo darbų apsinuogino tikrų tikriausia siena, sumūryta iš idealių kubo formos blokų. Šachtos vadovybė nutraukė darbus ir uždraudė šachtininkams kam nors pasakoti, ką matė.
Smarkiai nustebo darbininkai akmens skaldykloje Sen Žan de Live (Prancūzija), kai kreidos klode, kurio amžius siekė apie 65 milijonus metų, aptiko pusiau ovalo pjūvio, skirtingo dydžio vamzdžius, akivaizdžiai pagamintus protingų būtybių.
Visai neseniai, jau Rusijoje, po žeme buvo rastas paprasčiausias varžtas, patekęs į akmenį maždaug prieš 300 milijonų metų.
Dar viena sensacija tarp anomalių radinių tapo Čandaro žemėlapis, aptiktas Baškirijoje. Tai akmeninė plokštė su reljefiškai pavaizduotu rajonu, nusidriekusiu nuo Ufos aukštumos iki Meleuzos miesto. Žemėlapyje pavaizduoti kanalai, užtvankos, vandens talpyklos.
Plokštę su žemėlapiu sudaro tarsi trys sluoksniai: pirmasis - tai pagrindas ir padarytas iš medžiagos, panašios į cementą. Du kiti sluoksniai - iš titnago ir porceliano - akivaizdžiai buvo skirti tam, kad būtų geriau atvaizduotos reljefo detalės ir kad apskritai visas vaizdas geriau išliktų. Mokslininkų nuomone, artefaktui yra maždaug 50 milijonų metų.
Kas gi galėtų būti visų šių gausių anomalių radinių autoriai? Tikriausiai paprasčiausia mokslininkams būtų suversti kaltę nelaimingiems ateiviams iš kosmoso. Tai varžtelį pametė, tai puodelį, o Baškirijoje ištisą toną sveriantis žemėlapis pasimetė...
Kur kas rimčiau atrodo prielaida, kad planetoje tolimoje praeityje egzistavo civilizacija, pasiekusi aukštą išsivystymo lygį ir pražuvusio per globalią katastrofą. Šita hipotezė labiausiai erzina mokslininkus, juk ji gadina daugmaž nusistovėjusią koncepciją apie žmonijos atsiradimą ir evoliuciją.
Tarkime, žmonės egzistavo prieš milijonus metų ir netgi lakstė drauge su dinozaurais. Tada turėtų likti kokie nors suakmenėję kaulai? O juk tame ir reikalas, kad išliko.
1850 metais Italijoje, uolienose, kurių mažius siekia 4 milijonus metų, buvo aptiktas skeletas, savo sandara visiškai atitinkantis šiuolaikinio žmogaus griaučių sandarą.
O Kalifornijoje, auksingame žvyre, kurio amžius ne mažiau kaip 9 milijonai metų, vėlgi buvo aptiktos žmogaus palaikai.
Tokie radiniai nėra pavieniai, tačiau kaip ir randami artefaktai, jie išmuša pagrindą iš po kojų konservatyviai nusiteikusiems mokslininkams: anomalius kaulus jie arba slėpė saugyklose, arba paskelbdavo falsifikatais. Mokslininkai susiduria su anomaliais radiniais, kurie neįsipaišo į jokius chronologinius tariamos žmogaus evoliucijos rėmus. Ir ką gi su jais daryti?
Be jokios abejonės juos reikia kažkokiu būdu sistematizuoti ir mėginti susieti vieną su kitu. Tačiau tam reikalingi išties drąsūs žmonės.
Tikrais revoliucionieriais taps tie, kurie išdrįs peržiūrėti protingos gyvybės evoliucijos planetoje istoriją. Negalima atmesti, kad be mokslininkų, spaudimą jiems ims daryti ir valstybės žinybos, ir netgi specialiosios tarnybos. Labai jau valdžia nemėgsta panikos ir įrodymų, liudijančių apie katastrofas, kurių metu žuvo analogiškos mums, o gal ir dar galingesnės civilizacijos. Tokius mokslo duomenis geriau laikyti paslaptyje.
Kai dėl specialiųjų tarnybų, tai prisiminkite šachtą Oklahomoje, kurią uždarė po to, kai buvo aptikta betoninė siena. Kas gali žinoti, galbūt kažkur yra daugiau užslaptintų šachtų, kur, saugant kariškiams, vyksta rimti pražuvusios civilizacijos paliktų artefaktų tyrimai.