- 0.0 Reitingas
- 2252 Peržiūrosа
Pyktis, jaudulys, malonumas retkarčiais visiems nudažo skruostus rausvai. Tačiau tam turi įtakos ne tik stiprios emocijos, bet ir kitos priežastys.
Senovėje manyta, kad balta oda ir rausvi skruostai yra ne tik aukštos kilmės, bet ir sveikatos rodiklis. Norėdamos tai pabrėžti aristokratės skruostus specialiai rausvindavo dažais. Atrodydavo nelabai natūraliai, bet tokia buvo tų laikų mada. Dabar gražiausia laikoma sveika ir lygi oda, švelnaus rausvai gelsvo atspalvio.
Kodėl mes raudonuojame? Dažniausiai skruostai užsiliepsnoti labiau linkę tų, kurių oda plona, kone permatoma. Per ją persišviečia išsišakojusių kapiliarų tinklas. Šiek tiek tamsesnė oda šį kapiliarų tinklą padaro mažiau matomą ir paslepia raudonį. Priežasčių gali būti labai įvairių, ne tik emocinis susijaudinimas:
- Šiluma, aukšta aplinkos temperatūra;
- Alkoholio vartojimas;
- Aštrus maistas;
- Intensyvi fizinė veikla;
- Jei ilgą laiką buvo palenkta galva;
- Seksualinis susijaudinimas.
Šios raudonavimo priežastys laikomos natūraliomis ir fiziologinėmis. Hiperemija (kraujo priplūdimas į kurią nors kūno dalį) gali būti labai pavojinga sveikatai. Sunerimti reikia, jei raudonis kyla dėl šių priežasčių:
- Aukšto kraujo spaudimo;
- Alerginės reakcijos;
- Nuo Saulės ir šilumos smūgio;
- Hormonų sutrikimų (menopauzė, nėštumas);
- Odos ligos (pavyzdžiui, rožinė);
- Endokrininės sistemos ligos (diabetas, hipotireozė);
- Kepenų ligos arba kasos vėžys;
- Vaistų, turinčių narkotinių medžiagų, vartojimas.
Gydymas priklauso nuo to, kokios priežastys lėmė kraujo priplūdimą. Jeigu raudonis kamuoja dėl psichologinių priežasčių, tiesiog reikėtų vengti situacijų, kuriose labiausiai raudonuojama. Reikia išmokti nusiraminti, nepasiduoti stresui ir kontroliuoti emocijas. Jeigu raudonuojama po vaišių – vengti aštraus maisto ir alkoholio.
Jei daug laiko praleidžiama uždarose patalpose, pasirūpinti, kad jos būtų dažnai vėdinamos ir drėkinamos. Galima naudoti specialius odą drėkinančius purškiklius ar terminį vandenį.
Jeigu raudonis kyla dėl rimtų sveikatos problemų ir pasireiškia kartu su kitais simptomais (galvos skausmu, svaigimu, skausmu krūtinės srityje, dusuliu, raumenų skausmais, sąmonės praradimu), būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Atlikę išsamius tyrimus jie nustatys tikrąją priežastį ir paskirs gydymą. Išgydžius ligą nemalonūs simptomai praeis savaime.
Dažniausiai kūdikiai ir maži vaikai pradeda raudonuoti dėl netinkamo maitinimo, mitybos pokyčių, alerginės reakcijos į motinos pieną ar kitus produktus. Tokiu atveju gali padėti specialūs losjonai kūdikiams, ramunėlių, jonažolių, gysločių arbatos. Šaukštelį vaistažolių užpilti 250 ml vandens, užvirti ir nukošti.
Jeigu parausta oda aplink burną, galima įtarti diatezę, skausmingą odos ligą, kuri negydoma gali išpilti ant skruostų ir smakro. Atsiradus neaiškiam raudoniui reikėtų nedelsiant kreiptis pas gydytojus. Paprastai sergant diateze pakanka pažeistą odą nušluostyti šaltame vandenyje suvilgytu skudurėliu ir patepti specialiu tepalu, mažinančiu paraudimą, niežėjimą ir stabdančiu infekcijos plitimą.