Badavimas – organizmo valymas ar jo žudymas?

Įprastai nieko nevalgydamas ir negerdamas žmogus gali išgyventi vos šešias dienas. Geriant vandenį šį laikotarpį įmanoma pailginti iki kelių savaičių. Nepaisant to, ne vienas ryžtasi riboti suvartojamo maisto kiekį arba kuriam laikui jo visiškai atsisakyti. Kalbame ne apie badaujančius Afrikos ar kito skurdaus regiono piliečius, o apie tuos, kurie nori padailinti kūno linijas ir išvalyti organizmą. Ar badavimas tam tikrai tinkama priemonė?

Badavimas – kas tai?

Badavimas nebūtinai reiškia visišką maisto atsisakymą. Tai gali būti ir toks jo kiekio sumažinimas, kai organizmas maisto gauna mažiau negu reikia. Kartais tai būna susiję su organizmo negebėjimu įsisavinti maisto, tačiau tai jau įvairių ligų pasekmė. Badavimas būna fiziologinis (būdingas kai kuriems gyvūnams miegant žiemą) ir patologinis. Pastarasis skirstomas į tris rūšis:

1. Visišką badavimą, kai organizmas gauna tik vandens arba negauna netgi jo.
2. Pusiau badavimą, kai organizmas gauna įvairių maisto medžiagų, tačiau nepakankamai kalorijų.
3. Dalinį badavimą, kai atsisakoma tam tikrų produktų ir organizmas negauna reikiamų medžiagų.

 

Gydomojo badavimo istorija

Gydomojo badavimo – kai badaujama ne dėl nepalankiai susiklosčiusių sąlygų, o norint pagerinti sveikatą ir išvalyti organizmą – ištakos mena dar senovės Egiptą, Kiniją ir medicinos tėvo Hipokrato laikus. Senųjų civilizacijų atstovai tikėjo, kad badavimas padeda nugalėti įvairias ligas ir stiprina organizmą. Todėl jis ilgus šimtmečius gyvavo kaip viena gydymo priemonių. Ši tradicija atkeliavo ir į XX a. Ameriką. Amerikiečių slaugė Linda Hazard 1908-aisiais šia tema netgi išleido knygą ir badavimą kaip gydymo priemonę plačiai taikė pacientams. Deja, moteriai nesisekė platinti badavimo idėjos, nes vienas pacientas mirė nuo išsekimo. Tuomet L. Hazard buvo apkaltinta žmogžudyste, o jos knyga paskelbta erezijų rinkiniu. Nepaisant to, ši slaugė nebuvo vienintelė gydomojo badavimo šalininkė. Kitas amerikietis, natūropatijos pradininkas šioje šalyje Benediktas Lustas tikėjo, kad gydomasis badavimas išlaisvina organizmo prigimtinį gebėjimą savarankiškai atsinaujinti ir gyti. Jis pasisakė už trumpalaikį badavimą, kai geriamas tik vanduo. Nors visais laikais gydomasis badavimas sulaukė nemažai kritikos, tačiau jis populiarus iki šiol. Tokį badavimą taiko ne tik alternatyviosios, bet ir tradicinės medicinos atstovai.

 

6 priežastys, kodėl badauti sveika?

1. 1.      Gydo onkologines ligas. Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkai teigia, kad trumpalaikis badavimas didina chemoterapijos poveikį, todėl mažėja tikimybė susirgti vėžiu. Negana to, atlikę bandymus su pelėmis, mokslininkai pastebėjo, kad užtenka dviejų dienų visiško badavimo, jog gerokai sulėtėtų vėžinių ląstelių dauginimasis. Be to, priėjo prie išvados, kad badavimas vėžinėms ląstelėms daro dvigubai didesnį poveikį. Dėl to badaujant galima sunaikinti arba sumažinti piktybinį auglį, nepakenkiant organizmui.
2. 2.      Užkerta kelią Parkinsono ligai. Trumpalaikis badavimas šalina stresą. Patiriant stresą smegenys veikia daug aktyviau. Todėl amerikiečių mokslininkai pataria kartą per mėnesį pabadauti. Jeigu visiškai atsisakyti maisto sunku, galima įprastą kalorijų kiekį sumažinti iki 600 kcal. Tačiau vandens nereikėtų riboti. Tokia iškrovos diena suaktyvina baltymų, reikalingų tinkamai smegenų veiklai, gamybą net iki 400 %. Kuo smegenų veikla geresnė, tuo mažesnė Parkinsono ligos ar kitų neurologinių negalavimų tikimybė.
3. 3.      Saugo nuo cukrinio diabeto. Kartą per mėnesį visą dieną geriant tik vandenį galima suaktyvinti hormono, atsakingo už insulino ir gliukozės kiekio normalizavimą kraujyje, gamybą. Be to, šis hormonas didina ląstelių jautrumą gerindamas angliavandenių apykaitą ir šalindamas jos sutrikimus. Visa tai mažina tikimybę susirgti cukriniu diabetu.
4. 4.      Valo organizmą. Trumpalaikis badavimas valo organizmą nuo susikaupusių toksinų ir gerina medžiagų apykaitą. Dėl to ne tik gerėja savijauta, rečiau sergama, bet ir netenkama papildomų kilogramų. Badavimas itin rekomenduojamas sergantiesiems kraujagyslių ligomis, bronchine astma, įvairiomis alergijomis, taip pat turintiems padidėjusį kraujospūdį ir dažnai kenčiantiems nuo šlapimtakių infekcijų.
5. 5.      Ilgina gyvenimą. Reguliarus badavimas mažina augimo hormono lygį organizme. Pasak mokslininkų, šis hormonas padeda išsaugoti ląstelių aktyvumą, tačiau per dideli jo kiekiai greitina senėjimo procesus. Norėdami tai įrodyti Pietų Karolinos universiteto mokslininkai atliko bandymą su pelėmis. Vidutiniškai šie gyvūnai išgyvena apie dvejus metus, tačiau sumažinus augimo hormonų lygį organizme, jų gyvenimo trukmė pailgėjo net 40 %.
6. 6.      Suteikia energijos. Nors skamba paradoksaliai, tačiau badavimas suteikia jėgų. Jų antplūdis jaučiamas po badavimo, nes organizmas tampa švaresnis, jam nereikia kovoti su susikaupusiomis kenksmingomis medžiagomis, be to, geriau įsisavinamos maisto medžiagos.

 

Galimi pavojai

• Maisto medžiagų trūkumas. Per ilgai badaujant organizme pradeda stigti tam tikrų vitaminų ir mineralinių medžiagų. Tuomet gresia ne tik nusilpimas, bet ir įvairios ligos. Esant maisto medžiagų trūkumui pavojus kyla ir gyvybiškai svarbiems organams, pavyzdžiui, širdžiai.
• Svorio priaugimas. Jeigu badaujama neteisingai arba pernelyg ilgai, organizmas persijungia į taupymo režimą. Supratęs, kad negauna užtektinai maisto, jis ima kaupti jo atsargas, todėl svoris didėja netgi valgant nedaug.
• Valgymo sutrikimų grėsmė. Jeigu badaujant peržengiamos ribos, žmogus gali susirgti anoreksija arba bulimija. Tačiau valgymo sutrikimai dažniausiai susiję su psichologinėmis problemomis, o badavimas sukuria tik palankias sąlygas jiems išsivystyti.
• Jėgų stygius gresia badaujant. Verta nusiteikti, kad nesugebėsite atlikti įprastų darbų, todėl verčiau badauti tada, kai nereikia eiti į darbą ar atlikti kitų svarbių užduočių.
• Galvos skausmas, svaigulys, pykinimas. Visi šie simptomai gali atsirasti dėl to, kad valosi organizmas, o kraujyje mažėja gliukozės kiekis. Taip pat ima varginti nuotaikų kaita, sumažėjęs lytinis potraukis, nemiga, suprastėjusi atmintis ir kt. Įprastai minėti požymiai atsiranda per ilgai badaujant arba tada, kai badaujančiojo organizmas itin jautrus.

 

Svarbiausios taisyklės

• Badauti nerekomenduojama jaunesniems negu 18 m. žmonėms, garbingo amžiaus sulaukusiems asmenims, nėščioms ir žindančioms moterims, sergantiesiems cukriniu diabetu, kepenų ligoniams arba turintiems itin rimtų sveikatos problemų.
• Geriausia prieš pirmąjį badavimą pasitarti su specialistu ir pasitikrinti sveikatą.
• Nepatartina savarankiškai badauti ilgiau negu 3 dienas. Ilgesniam badavimui būtina gydytojo priežiūra.
• Prieš badavimą 1–2 dienas reikėtų vartoti kuo daugiau skaidulinio maisto, pavyzdžiui, daržovių, vaisių, riešutų, ir gerti daug skysčių. Taip greičiau išsivalys žarnynas.
• Badaujant nederėtų užsiimti aktyvia veikla.
• Badaujant rekomenduojama dažniau nei įprastai maudytis po dušu. Taip nuplaunami per odą pasišalinę toksinai.
• Badavimo laikotarpiu patartina kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. Tai suteikia jėgų ir valo organizmą.
• Po badavimo organizmą prie maisto reikėtų pratinti pamažu. Iš pradžių patartina valgyti tik lengvai virškinamą maistą, tarkime, sriubas, vaisius, jogurtą ir kt.
• Badaujant nederėtų piktnaudžiauti kramtomąja guma, nes ji skatina seilių ir skrandžio sulčių išsiskyrimą bei didina alkio jausmą.
• Badavimo laikotarpiu nerekomenduojama kvepintis ar smilkyti smilkalų, nes intensyvūs kvapai žadina alkio jausmą.
• Badaujant kartais nukrinta kūno temperatūra, todėl gali pradėti šalti kojos ir rankos. Padėti gali karštas dušas, įvairios arbatos ir šiltos pėdų vonelės.

 

Įdomu

Tinkamiausia diena badauti pagal Zodiako ženklą:

Avinui – antradienis.

Jaučiui – penktadienis.

Dvyniams – trečiadienis

Vėžiui – pirmadienis.

Liūtui – sekmadienis.

Mergelei – trečiadienis.

Svarstyklėms – penktadienis.

Skorpionui – antradienis.

Šauliui – ketvirtadienis.

Ožiaragiui – šeštadienis.

Vandeniui – pirmadienis.

Žuvims – ketvirtadienis.

Dietologė Ieva Kuodienė

Badavimas arba griežtas maisto ribojimas virškinimo organams nedaro jokios teigiamos įtakos. Jis išderina mitybos režimą. Po badavimo organizmas stengiasi atkurti prarastus energijos išteklius ir kaupia atsargas. Badaujant sunaudojamos trumpalaikės energijos atsargos, be to, organizmas netenka daug vandens. Reakcija į badą yra medžiagų apykaitos lėtėjimas. Todėl ilgiau praktikuojant bado dietas, žmogus negali maitintis pagal poreikį. Dėl šių priežasčių badavimo reikia imtis tik po stipraus apsinuodijimo arba esant virškinimo sutrikimams, kai organizmas negeba apdoroti maisto ir jį atmeta. Kartais bado dieta taikoma ir alergijos maistui atveju, tačiau pacientas badauja prižiūrimas gydytojo. Sveikiems žmonėms badauti nepatartina. Verčiau reguliariai ir sveikai maitintis bei paisyti organizmo poreikių. Žinoma, kai kurie žmonės laikosi pasninko dėl religinių įsitikinimų, bet tai neturėtų virsti išmėginimu „kiek galime išbūti nevalgę?“ Visiškas pasninkas arba badavimas gali trukti ne ilgiau dviejų dienų. Svarbu įsiminti, kad per dalinį arba visišką badavimą būtina suvartoti daugiau nei įprastai skysčių. Taip pat badaujant sumažėja jėgų, todėl negalima įtemptai dirbti arba sportuoti. Po pasninko būtina pamažu pereiti prie normalios mitybos, kasdien įvedant po keletą produktų.

 Jūratė Šeškevičiūtė