- 0.0 Reitingas
- 1876 Peržiūrosов
Formaliosios ir dialektinės logikos dėsnių žinovasbrašytojas Artūras Konan Doilis, pradėdamas spręsti iki tol nepaaiškinamo reiškinio mįslę, remdavosi savo paties sukurta taisykle: “Atmesti viską, kas nereikalinga! Tai, kas lieka, ir yra ieškoma tiesa, kad ir kokia neįtikėtina ji atrodytų”.
Iš tikrųjų, dažniausiai tai, kas puikiai užsirekomendavo praktikoje, ir yra pats produktyviausias dalykas. Nepaaiškinamų reiškinių tyrinėtojams Šerloko Holmso autoriaus auksinė taisyklė yra ir pagalba, ir be užsikirtimo veikiantis ginklas jų sunkioje tiesos paieškoje. Vienas toks sunkiai paaiškinamas reiškinys įvyko Kordobos provincijoje (Argentina), „La Kuestos” motelyje, esančiame 800 km atstumu į rytus nuo šalies sostinės Buenos Airių.
Kai pagrindinė 1968-ųjų metų liepos 13 d. įvykių dalyvė devyniolikmetė Marija Eladija po gilaus sąmonės netekimo atsigavo ant tėvo rankų ir išgirdo klausimą, kokia buvo priežastis, dėl kurios ji neteko sąmonės, mergina atsakė žodžiais iš Biblijos: „Ir švietė jo veidas, tarsi saulė, rūbai tapo balti, tarsi sniegas”. Merginos tėvas Pedras nustebo, nes nei jis pats, nei jo žmona nebuvo labai dievobaimingi. Vaikai buvo auklėjami laisvamaniais, namuose netgi nebuvo šventojo rašto.
Vėliau, padedant parapijos kunigui, paaiškėjo, kad dukra atmintinai žinojo Bibliją žodis į žodį. Ne, mergina neatsivertė į tikėjimą. Priešingai, ji visiems tvirtino, kad niekas kitas taip nepadeda patikėti materializmo tiesomis, kaip pasipriešinimas bažnytiniams mokymams, kad beždžionės anatomija nėra raktas tirti žmogaus anatomiją.
Diskusijos su dorais krikščionimis baigėsi tuo, kad Marija Eladija įstojo į sostinėje esančio universiteto biologijos fakultetą tam, kaip mergina pati išsireiškė, kad galėtų studijuoti nepaprastus duomenis, būtinus lygiaverčiam bendravimui su kosminiais protėviais. Motelio „La Kuesta” savininkas Pedras Preksilis, tikėdamasis, kad dukra perims šeimos verslą, pareikalavo atsisakyti biologijos studijų ir pradėti studijuoti ekonomiką. Marija Eladija pasipriešino: „Prieš atsisakant reikia žinoti, ko atsisakoma”. Šis argumentas įtikino.
Kas jau kas, o tėvas iš karto suprato slaptą dukros atsakymo mintį. Suprasdamas, kad užsispyrimas gali tik pakenkti, tėvas tarė: į „Tuščiomis rankomis rąsto neperlauši, tegul viskas lieka, kaip yra”.
Nepaprastą įvykį, nutikusį netoli motelio einančioje automagistralėje Nr. 120, tyrinėjo argentiniečių ir amerikiečių ufologai. Jie pateikė daugybę gal ir įdomių, tačiau antraeilių detalių, tarp kurių galima ir pasiklysti. Geriau pasiremti tuo, ką papasakojo tėvas ir dukra – tai padės susidaryti vientisą paveikslą.
Pedro Preksilio pasakojimas: – Buvo jau tamsu, aš važiavau automagistrale. Netikėtai galvoje šmėkštelėjo mintis, kad reikia sumažinti greitį. Automobilio greitis be jokio mano įsikišimo staigiai sumažėjo, automobilis vos judėjo. Priekyje savęs, maždaug už 50-60 m pamačiau visiškai permatomą automobilį. Užpakalinės gabaritinės lemputės švietė geltona ir raudona spalvomis, kaip ir priklauso. O štai priekinių šviestuvų šviesa buvo labai keista. Atrodė, tarsi iš jų būtų iššauti trasuojantys sprogmenys, kurie švelniai apgaubė kalvas ir kurių akinanti šviesa netrukus apgaubė mūsų motelį.
Permatomame, gal būt stikliniame aparate pamačiau vairuotoją, aplink kurį sukosi įvairių spalvų žiežirbų debesis. Praėjo kokios trys minutės, keistasis automobilis įsirėžė į motelio pastatą. Mane apėmė siaubas. Pirmame aukšte buvo apsistoję lankytojai. Antrame aukšte – žmona, dukra, sūnus, dukros jaunikis, giminaičiai, draugai…
Aš neatsimenu, kad būčiau lietęs savo automobilio vairą, tačiau mano „fordas” jau stovėjo prie prieangio, prispaustas prie anksčiau nematyto gofruoto ir balta spalva apgaubto vamzdžio. Buvo mirtinai tylu. Atidariau automobilio dureles. Nuleisti kojos ant žemės nespėjau. Kažkas mane pastūmė, pasuko ir įtraukė į vamzdžio angą. Besiraitantis vamzdis įlindo į antrą aukštą, kur išnyko. Aš nubėgau į dukros kambarį. Bėgau linoleumu, kuris kažkodėl buvo padengtas storu juodžemio sluoksniu ir žolės kuokštais. Koridoriaus gale, kur žemių buvo ypač daug, be sąmonės gulėjo Marija. Aš ją paliečiau ranka. Dukra, neatmerkdama akių, nenatūraliai garsiai ėmė kalbėti. Pajutau nugara sklindančią karščio bangą. Aš tai supratau kaip įsakymą tvirtai ir visiems laikams įsiminti dukros žodžius…
Marijos Eladijos pasakojimas:
- Kai tik baigėsi vakarienė, palydėjau būsimą jaunikį ir svečius į jų kambarius bei patraukiau koridoriumi link virtuvės. Buvo tylu. Staiga kairėje pusėje, visai šalia manęs, su didžiuliu trenksmu sienoje atsirado įspūdingo dydžio skylė, pro kurią lėtai prasispraudė permatomas automobilis, savo išore labai panašus į lygintuvą. Paskui šį automobilį driekėsi gofruotas ir taip pat permatomas vamzdis. Koridoriuje pasidarė akinamai šviesu.
Mačiau tik tamsią skylę sienoje. Pro ją link manęs žengė apie 2 m ūgio šviesiaplaukis vyras, apsirengęs guminiu kostiumu ir su balionu ant nugaros. Vyro veidą dengė pusiau permatoma sidabro spalvos kaukė. Aš labai neryškiai galėjau įžiūrėti jo veidą, lūpų nemačiau. Girdėjau vyro balsą, tačiau nesupratau to, kas man buvo sakoma. Nepažįstamojo nė trupučio nebijojau. Netgi pajutau kažkokį pasitikėjimą.
Norėjau sužinoti, kas jis, koks jo atvykimo tikslas, kokias žinias atnešė. Vyras suprato mano mintis. Jo kairės rankos delne atsirado besisukantis rutulys. Dešiniąja ranka jis sustabdė rutulį ir jį ištiesė man. Paėmiau rutulį, kuris buvo šaltas, tarsi ledas. Pastebėjau, kad ilgi nepažįstamojo pirštai papuošti žiedais. Nuo jų sklido šilti spinduliai mano širdies kryptimi. Aš negalėjau pajudėti, tačiau vyro kalba tapo suprantama. Ko nors paklausti nepažįstamasis man neleido. Jis perdavė man svarbią informaciją, keletą kartų pakartojo, kad tai, ką jis pasakė, bus pražūtinga ateinančioms gyventojų kartoms ir būtinai išsipildys.
Judėti negalėjau, aplinką mačiau labai blogai, tarsi būčiau tirštame rūke. Vyras nutilo. Jis nuleido rankas, pasisuko aplink savo ašį ir tarsi susiliejo su tuščioje vietoje atsiradusiu automobiliu. Šis šovė pirmyn, dar kartą pramušė sieną ir išnyko nakties tamsoje. Tai, ką išgyvenau, nėra sapnas – atsirasti dvi skylės mūrinėje sienoje ir grindys pasidengti storu iš sodo pernešto juodžemio sluoksniu savaime negalėjo…
O dabar – labiausiai intriguojantys dalykai. 1968-ais metai Argentinos laikraščiuose ir televizijoje motelio „La Kuesta” savininkų šeima buvo apkaltinta mistifikacija. Pedras Preksilis pasipiktino: „Mes pavargome nuo visur nosis kaišančių reporterių. Mes norime vykdyti sąžiningą verslą, pigi šlovė mums nereikalinga. Ar pasitvirtins ateities prognozės, sužinos tie, kurie išgyvens iki to meto. Aš tikrai tiek negyvensiu, tačiau prisiekiu, kad mano dukra papasakojo teisybę”.
Ką gi paslaptingasis nepažįstamasis pasakė Marijai Eladijai? Tai, kad 1986-ųjų metų balandžio 26 d. susprogs rusų atominės elektrinės reaktorius, tačiau specialus ateivių – gelbėtojų būrys neleis, kad kenksmingos medžiagos sunaikintų visa tai, kas gyva mūsų planetoje ir artimajame kosmose. 1972-ųjų metų birželio 18 dieną mergina policijos pareigūnams papasakojo: „Ne, aš nekarščiavau, iš viso niekuo nesirgau. Mane perspėjo, kad reikia bijoti tai, kas nematoma – radiacijos, dėl kurios poveikio atsiras mutantai, pasikeis genetinis kodas. Nepažįstamasis, siekdamas išsklaidyti mano abejones, parodė erdvinius paveikslus, kuriuose buvo matomi dvigalviai nykštukai, kaktomis suaugę veršiukai, šešiakojai paršiukai”.
Po to, kai Argentinos vidaus reikalų ministerija pateikė merginos apklausų protokolus, visi ginčai apie tai, ar iš tiesų buvo iš anksto pranešta apie būsimą sprogimą Černobylio atominės elektrinės ketvirtajame bloke, liovėsi. Ufologus dabar jaudina kitas klausimas – kas perspėjo apie būsimą katastrofą?
Daktaras Fricas Krameris, PAR Fizikinių technologijų instituto matematikas, daug dirbęs elektromagnetinių bangų srityje, iškėlė hipotezę, kad svarbus pranešimas galėjo atkeliauti iš Visatos pakraščio, iš Žemės planetos dvynės, kuriai teko patirti analogišką katastrofą. Visažinis motelio svečias ir jo nepaprastas automobilis – tai holografinė projekcija, kuri buvo transliuojama iš NSO – amžinų žmonijos palydovų.
Šaltinis: Mįslės ir Faktai