Pasikėsinimai į Putiną

Kas nors tiki, kad visus pasikėsinimus į Putiną rengė tiktai maniakai ir pavieniai nusikaltėliai?

Kad rengiami pasikėsinimai - nieko nuostabaus. Kaip rodo Vakarų mokslininkų tyrimai, pačios pavojingiausios profesijos yra valstybių ar vyriausybių vadovai. Lyginant su kitomis profesijomis, jų žūsta daugiausiai. Ir tai neskaičiuojant mirčių, dėl kurių natūralumo abejojama (Stalinas, Leninas, Ruzveltas ir daug kitų).

Dešimto dešimtmečio pabaiga pasižymėjo serija pasikėsinimų į neįgalų Jelciną, kuris jau nebelaikė valstybės savo rankose. 1998 metų lapkričio 4 dieną Podolsko gyventojas, 65 metų amžiaus Ivanas Orlovas automobiliu "Moskvič" prasiveržė į Raudonąją aikštę palei Kremliaus Spaso bokštą. Du vyriausybinės apsaugos darbuotojai buvo sužeisti. Pats Orlovas mirė kalėjimo ligoninėje nuo širdies smūgio. 1999 metų gegužės 20 dieną Krasnodaro gyventojas 35 metų amžiaus Jurijus Serdiukas savo "Volga" įvažiavo į tą pačią aikštę, automobilis buvo užminuotas, tačiau dėl laimingo atsitiktinumo jo susprogdinti nepavyko. Tada Serdiukas apsiliejo benzinu ir padegė pats save. Liepsną pavyko greitai užgesinti. Vyriškis buvo pripažintas psichiškai nesveiku ir patalpintas į specialią kliniką.

Jau šiuose dviejuose atvejuose galima atkreipti dėmesį į vieną faktą: abu pasikėsintojai taip ir nebuvo teisiami. Ir toliau šis keistumas kartosis - visi, kurie kėsinosi į Putiną (kaip anksčiau - į Brežnevą, Gorbačiovą, Jelciną) arba mirs keistomis aplinkybėmis tyrimo metu, arba bus pripažinti psichiškai nesveikais ir patalpinti į specialias ligonines, kur jų pėdsakai pradings.

PIRMASIS pasikėsinimas į Putiną įvyko, kai jis dar buvo "einantis prezidento pareigas" - 2000 vasario 24 dieną. Tada vadovybės apsaugos tarnybos atstovas spaudai Sergejus Deviatovas prisipažino, kad Putiną nužudyti turėjo Anatolijaus Sobčiako laidotuvėse Peterburge. Pasikėsinimą rengė "ne psichopatas, bet konkreti organizacija". Atseit, į einantį prezidento pareigas turėjo šaudyti du snaiperiai, kuriuos pasamdė čečėnų banditų pogrindis. Vėlgi pagal gandus, šie vykdytojai ir dar du pasikėsinimo ideologai vos prieš kelias valandas iki nusikaltimo buvo neutralizuoti ir visi jie ar tai pradingo saugumo rūsiuose, ar tai buvo užmušti specialios operacijos metu.

ANTRASIS pasikėsinimas buvo ruošiamas Jaltoje per neformalų NVS susitikimą 2000 rugpjūčio 18-19 dienomis. Ir vėl jokių detalių. Buvo tik pranešta, kad sulaikė šešis vykdytojus - 4 čečėnus ir du išeivius iš Artimųjų Rytų. Piktadariai ketino susprogdinti Putiną, kai jis turėjo atvažiuoti į NVS vadovų susirinkimą. Kas nutiko teroristams - nežinia.

Tais pačiais metais įvyko dar keli incidentai, tiesiogiai susiję su prezidento saugumu. Tiesa, vienareikšmiškais pasikėsinimais jų pavadinti negalima. Galbūt tai ir buvo mėginimai nužudyti Putiną, tačiau vadovybės apsaugos tarnyba nieko apie tai neaiškino.

2000 rugsėjo 12 dieną automobilis "Žiguli" pamėgino persekioti prezidento kortežą, kuris važiavo Kutuzovo prospektu. Palei Triumfo arką automobilis ėmė artintis prie prezidento limuzino, nežiūrint į kelių policijos reikalavimus sustoti. Pažeidėją taranavo palydos automobilis - džipas "Mercedes". Džipas apvirto ant šono, apsaugos darbuotojai buvo lengvai sužeisti. Kas važiavo "Žiguliais" ir kas su juo nutiko - nežinia.

2002 metų birželio 3 dieną į Naujojo Arbato gatvę, ja važiuojant prezidento kortežui, dideliu greičiu iš skersgatvio įlėkė "Folksvagen Pasatas". Jį tučtuoju taranavo palydos džipas. Pažeidėjas žuvo vietoje.

O 2002 metų spalio 9 dieną tame pačiame Naujajame Arbate kortežo automobilis taranavo "Greitąją pagalbą", dėl ko nukentėjo keturi žmonės (du apsauginiai bei "Greitosios" vairuotojas ir felčeris). Ar turėjo pastarieji kėslų pasikėsinti į prezidentą - neaišku. Taip pat nežinomas dviejų sužeistųjų iš tos medicininės mašinos likimai ir netgi vardai.

TREČIASIS pasikėsinimas turėjo įvykti 2001 sausio 9-10 Baku, Azerbaidžiane. Kaip tada pareiškė Azebaidžiano nacionalinio saugumo ministras Namikas Abasovas, teroro aktą prieš Rusijos prezidentą turėjo įvykdyti Irako pilietis Kjananas Rostamas. Laikoma, kad jis buvo treniruojamas Afganistane esančiose stovyklose, turėjo ryšių su čečėnų banditais, kaltinamais trijų britų ir vieno Naujosios Zelandijos piliečio nužudymu Čečėnijoje.

Ir štai pagrindinis skirtumas nuo Rusijos, kur visi pasikėsintojai dingsta nežinia kur: Azerbaidžiane įvyko uždaras irakiečio teroristi teismas, jis gavo 10 metų kalėjimo.

KETVIRTAS pasikėsinimas turėjo įvykti 2001 spalio 16-17, Putinui viešint Irane. Keturi teroristai turėjo susprogdinti automobilį, kai pro jį važiuos prezidento kortežas. Kas nutiko piktadariams - nežinoma.

PENKTASIS pasikėsinimas įvyko 2002 vasario mėnesį. 38 metų amžiaus Pogost Sobinsko rajono Vladimiro srityje gyventojas I. Zaicevas automobiliu VAZ-2110 mėgino prasiveržti per Borovickio vartus į Kremlių, pasivadinęs Rusijos prezidentu Putinu. Apsišaukėlis pasipriešino vadovybės apsaugos tarnybai. Nežinia, ar turėjo su savimi ginklą, ar sprogmenis. Zaicevas pateko į Septintąją psichiatrinę ligoninę Maskvoje. Tolimesnis jo likimas nežinomas.

ŠEŠTASIS pasikėsinimas įvyko tą patį 2002 metų vasarį. Šį kartą teroristo taktika buvo kitokia, jis nutarė prasiveržti ne per Kremlių, o per prezidento administracijos priimamąjį Iljinkos gatvėje, 33 name.

Laikraščiai šykščiai pranešė, kad nežinomas pagyvenęs vyras įėjo į priimamojo pastatą, kur "pamėgino nusižudyti, iššaudamas sau į galvą (pagal kitą versiją - į krūtinę) iš pistoleto". Asmuo neturėjo jokių asmens dokumentų, keliais dienas jo negalėjo identifikuoti.

Vėliau, po kruopelytę į spaudą prasismelkė, kad teroristas - tai 76 metų amžiaus maskvietis Sergejus Romaškinas. Ilgą laiką jis buvo psichoneurologinio dispanserio įskaitoje su diagnoze "šizofrenija". Su savimi jis turėjo 5,6 mm kalibro pistoletą, butelį su kažkokiu skysčiu (ar tai benzinas, ar tai nitroglicerinas, ar tai dar kažkoks sprogmuo).

Nei Romaškino giminaičių, nei kokių nors žmonių, jį pažinojusių, taip niekas ir nesurado.

SEPTINTASIS pasikėsinimas įvyko 2002 metų rugsėjį. Eilinis piktadarys sumąstė gudrų planą: išvilioti į derybas prezidentą, o tada jį nušauti. Kažkoks 45 metų amžiaus Vladimiras Širokovas, Udmurtijos sostinės Iževsko gyventojas, atvažiavo automobiliu "Gazelė" prie FSB pastato Lubiankoje ir pareiškė, kad automobilis užminuotas. Rankose jis laikė automatą.

Per derybas teroristą pavyko įkalbėti nuvaryti automobilį į Olimpinį prospektą, į tą vietą, kur vyko baseino statyba. Saugumiečiai vedė derybas daugiau kaip pusantros valandos. Galiausiai Širokovas, supratęs, kad Putinas su juo pasikalbėti neateis, pasidavė. Kaip paprastai, buvo paskelbta, jog Širokovas yra psichiatrinės ligoninės įskaitoje Iževsko mieste. Jis vėl buvo ten uždarytas. Į kokią konkrečią ligoninę - neaišku, kas su juo nutiko vėliau - nežinia.

AŠTUNTAS pasikėsinimas įvyko 2003 vasarį. Nusikaltimas atrodė taip. Kazanės pašto persiuntimo punkte "Totorijos paštas" buvo aptiktas vokas su milteliais, adresuotas prezidentui Putinui. Tą pačią dieną buvo aptiktas dar vienas įtartinas laiškas su adresu "Mskva, Kremlius, Vladimirui Putinui". Vietoniai jėgos struktūrų darbuotojai pareiškė, kad vokuose atseit buvo kvietiniai miltai. Tačiau apie ataskaitos apie kokią nors ekspertizę nepateikė. Išaiškėjo, kad laišką siuntė 39 metų amžiaus pensininkas, antros grupės invalidas iš Totorijos, Tukajevsko rajono. Kas nutiko invalidui - nepranešama.

Su DEVINTUOJU pasikėsinimu 2003 metų spalį buvo susiję patys saugumo darbuotojai. Buvo paskelbta, kad Skotlandjardas atskleidė pasikėsinimo į Putiną planą, kuriame buvo įpainiotas Borisas Berezovskis. Apie tai pranešė britų laikraštis The Sunday Times. Skotlandjarde laikraščio informaciją iš dalies patvirtino, o pats Berezovskis pavadino tai provokacija.

Laikraščio duomenimis, du Rusijos piliečiai, atvykę į Londoną iš Maskvos spalio pradžioje, susitiko su buvusiu FSB papulkininkiu Aleksandru Litvinenka, kad aptartų prezidento Putino fizinio likvidavimo, pasitelkus čečėnus, planą. Apie susitikimą Litvinenka papasakojo Berezovskiui, kuris patarė jam parašyti pareiškimą į policiją. Piktadariai, kaip buvo išsiaiškinta, buvo FSB majoras Andrejus Ponkinas ir kažkoks Aliochinas. "FSB gelmėse didėja nepasitenkinimas Putinu. - neva pareiškė čekistai Litvinenkai. - Ten manoma, kad kai tik prezidentas susidoros su oligarchais, ateis eilė saugumiečiams". Būsimos aukos ruošėsi pasikėsinti į prezidentą čečėnų snaiperių rankomis per vieną iš valstybės vadovo vizitą užsienyje.

Kas nutiko saugumiečiams - nežinia.

DEŠIMTAS pasikėsinimas buvo suplanuotas 2008 metų kovo mėnesiui, jis turėjo įvykti rinkimų dieną. Organizatoriai išsinuomojo butą Sadovničeskaja gatvėje ir atsivežė ten reikalingus ginklus. Pasikėsinti turėjo 24 metų amžiaus tadžikas Šachveladas Osmanovas. Šaulys rengėsi nužudyti ir tuometinį prezidentą Medvedevą, ir premjerą Putiną, kai tie rengėsi leistis Vasiljevsko gatve, kad sudalyvautų šventiniame koncerte Raudonojoje aikštėje. FSB darbuotojai šturmavo butą prieš pat renginį ir sulaikė tadžiką.

Bute buvo aptikti keli šaunamieji ginklai, tame tarpe šautuvas su snaiperio taikikliu. Osmanovui buvo pateiktas kaltinimas dėl neteisėto ginklų laikymo. Kas vėliau nutiko jam ir jo sėbrams - nežinia.

VIENUOLIKTAS pasikėsinimas turėjo įvykti 2009 metų rugpjūtį. Saugumiečiai sulaikė vyriškį, kuris mėgino "Žiguliais" prasibrauti į Kremlių. Jis prisistatė Rusijos spectarnybų darbuotoju ir pareiškė, kad jam paskirtas susitikimas su Rusijos vyriausybės nariu. Vyriškį pristatė į policijos nuovadą Kitaigorode. Ten jam staiga pasidarė bloga ir su itin stipraus nervinio sukrėtimo požymiais jis buvo hospitalizuotas. Koks buvo to žmogaus vardas, kurion ligoninėn jį paguldė ir kas jam nutiko vėliau - nežinia.

Pagaliau, DVYLIKTAS pasikėsinimas į Putiną įvyko 2011 birželį. Maskvoje policijos darbuotojai sulaikė 30 metų amžiaus vyriškį, kuris mėgino prasibrauti į Kremlių, reikalaudamas, kad jam išmokėtų algą. Jį pasiuntė į ligoninę, kad ištirtų, ar kis pakaltinamas. Kas jam nutiko - irgi nežinia.

2011 metų birželis apskritai buvo derlingas teroristais, mėginusiais suvesti sąskaitas su Putinu ir Medvedevu. Tiesa, dviem atvejais piktadariai kėsinosi ne į Putiną, o į Medvedevą.

2011 birželio 15 dieną palei Kremlių buvo sulaikytas psichiškai nesveikas vyriškis, einantis susitikti su prezidentu. Į susitikimą Aleksandro sode jis atvažiavo automobiliu VAZ-2115. kaip jau įprasta, standartinė formuluotė: "Sulaikytas 33 metų amžiaus Peterburgo gyventojas, sergantis psichine liga, jis buvo hospitalizuotas". Kas jis toks, kur jį paguldė, ar pavyko išgydyti - nežinia.

2011 birželio 19 dieną buvo sulaikytas vyriškis, mėginęs įeiti į Kremlių per Spaso bokšto vartus. Jis paaiškino, kad "Rusijos prezidentas Medvedevas paskyrė jam susitikimą". Sulaikytasis - 40 metų amžiaus maskvietis, "kenčiantis sunkų psichinį sutrikimą". Iš policijos skyriaus jį pasiuntė į beprotnamį. Į kokį beprotnamį, koks buvo jo vardas, ar jis vis dar gydosi ir apskritai ar dar gyvas - nežinia.

Kaip matome, Putinas išgyveno mažiausiai 12 pasikėsinimų. Iš veikiančių pasaulio lyderių tiktai kubietis Fidelis Kastro yra patyręs didesnį pavojų, jis patyrė apie 100 pasikėsinimų (patys kubiečiai kalba apie 600). Dar 2006 metais JAV žurnalas Foreign Policy sudarė sąrašą iš 10 pasaulio lyderių, kurie turi daugiausiai šansų būti nužudytais šiame dešimtmetyje. Rusijos prezidentas atsidūrė antroje vietoje po Afgniztano vadovo Karzajaus ir prieš trečia vietą užėmusį tuometinį Venesualos lyderį Ugo Čavesą.