- 0.0 Reitingas
- 2188 Peržiūrosов
Grafas Aleksandras fon Kaliostras (tikras vardas – Džiuzepė Balzamo, vardą jis pasikeitė 1776 metais įstojęs į Masonų ložę) buvo labai kontraversiška asmenybė. Vieni jį laikė didžiu magu ir alchemiku, kiti apsišaukėliu ir avantiūristu. Grafas Kaliostras gimė Palerme (Italija), 1743 metų birželio 8d. (kai kurie šaltiniai mini birželio 2d.)
Grafo tėvai buvo katalikai ir smulkūs prekiautojai. Tėvai berniukui pasistengė, jog jų sūnus gautų patį geriausia kokį tik įmanoma išsilavinimą. Minima, jog Kaliostras, nuo gimimo turėjo aštrų protą ir lakią vaizduotę. Pradžioje jis mokėsi šv.Roko seminarijoje Palerme, bet iš ten pabėgo, tačiau greit buvo pagautas ir atiduotas į šv. Benedikto vienuolyną. Kadangi, būsimasis magas, labai domėjosi botanika, jį mokyti buvo pavesta vienuolyno vaistininkui, kuris gerai išmanė botaniką, chemiją ir mediciną. Vėliau Kaliostras prieš pat įžadus pabėgo iš vienuolyno. Po pabėgimo iš vienuolyno, Kaliostras pradėjo keliauti po Europą. Jis lengvai susukdavo turtuoliams galvas ir priversdavo testamentu užrašyti turtą jam. Žinoma už tai jis jiems pažadėdavo visokių jaunystės ir sveikatos eleksyrų, rodydavo maginius triukus. Dabartiniai tyrėjai mano jog jis buvo tiesiog labai geras fokusininkas, ir būtent fokusus jis demonstravo turtuoliams. Fokusų pagalba jis „kviesdavo“ mirusiųjų dvasias, už ką būdavo dosniai atlyginamas.
Štai kartą Kaliostras įkalbėjo juvelyrą Morano iš vienos olos, kartu, paimti pasakiškus turtus. Jis teigė, kad turtus galima paimti tik pasakius užkeikimą, bet tam, kad užkeikimas suveiktų reikia 60 uncijų aukso. Morano susigundė, bet jiems priartėjus prie olos, staiga iš tamsos išdygo velnias ir auksą atėmė. Vėliau Kaliostro žmona pasakojo, jog tas velnias buvo persirengęs, vienas iš grafo dragų.
1776 metais Kaliostras Anglijoje pradėjo bendrauti su masonais. Tai paskatino jį įkurti savo senovės Egipto masonų ložę. Suradęs pasekėju jis pasiskelbė ložės magistru. Jis pasakojo, jog viename knygyne atrado senovinį rankraštį kuriame buvo surašytos senovės Egipto paslaptys. Jis teigė jog jo ložės apeigos nėra alternatyva masoniškosioms, jo apeigos daug senesnės ir subtilesnės, tad skirtos tik išrinktiesiems. Kaliostras teigė, jog egiptietiškos masonybės praktikais buvo Biblijos pranašai Elijas ir Enochas.
1780 metais Kaliostras atvyko į Peterburgą (Rusija), bet po ten įvykusio skandalo jam teko bėgti. Skandalas įvyko, kai Kaliostras apsiėmė pagydyti sunkiai sergantį turtingos ponios trijų mėnesių kūdikį. Kai kūdikis visdėlto mirė, Grafas jį pakeitė kitu, kurį nusipirko iš valstietės už 2000 rublių. Išaiškėjus apgaulei, buvo įsakyta Kaliostrą suimti, bet šiam pasisekė pabėgti.
1789 metais Kaliostras, būdamas Romoje, suimamas ir pasodinamas į kalėjimą, dėl kaltinimų sukčiavimu ir burtininkavimu. Jį apskundė jo žmona Serafina. 1795 metais, rugpjūčio 26 dieną grafas miršta, taip ir neišėjęs iš kalėjimo.
Grafo tėvai buvo katalikai ir smulkūs prekiautojai. Tėvai berniukui pasistengė, jog jų sūnus gautų patį geriausia kokį tik įmanoma išsilavinimą. Minima, jog Kaliostras, nuo gimimo turėjo aštrų protą ir lakią vaizduotę. Pradžioje jis mokėsi šv.Roko seminarijoje Palerme, bet iš ten pabėgo, tačiau greit buvo pagautas ir atiduotas į šv. Benedikto vienuolyną. Kadangi, būsimasis magas, labai domėjosi botanika, jį mokyti buvo pavesta vienuolyno vaistininkui, kuris gerai išmanė botaniką, chemiją ir mediciną. Vėliau Kaliostras prieš pat įžadus pabėgo iš vienuolyno. Po pabėgimo iš vienuolyno, Kaliostras pradėjo keliauti po Europą. Jis lengvai susukdavo turtuoliams galvas ir priversdavo testamentu užrašyti turtą jam. Žinoma už tai jis jiems pažadėdavo visokių jaunystės ir sveikatos eleksyrų, rodydavo maginius triukus. Dabartiniai tyrėjai mano jog jis buvo tiesiog labai geras fokusininkas, ir būtent fokusus jis demonstravo turtuoliams. Fokusų pagalba jis „kviesdavo“ mirusiųjų dvasias, už ką būdavo dosniai atlyginamas.
Štai kartą Kaliostras įkalbėjo juvelyrą Morano iš vienos olos, kartu, paimti pasakiškus turtus. Jis teigė, kad turtus galima paimti tik pasakius užkeikimą, bet tam, kad užkeikimas suveiktų reikia 60 uncijų aukso. Morano susigundė, bet jiems priartėjus prie olos, staiga iš tamsos išdygo velnias ir auksą atėmė. Vėliau Kaliostro žmona pasakojo, jog tas velnias buvo persirengęs, vienas iš grafo dragų.
1776 metais Kaliostras Anglijoje pradėjo bendrauti su masonais. Tai paskatino jį įkurti savo senovės Egipto masonų ložę. Suradęs pasekėju jis pasiskelbė ložės magistru. Jis pasakojo, jog viename knygyne atrado senovinį rankraštį kuriame buvo surašytos senovės Egipto paslaptys. Jis teigė jog jo ložės apeigos nėra alternatyva masoniškosioms, jo apeigos daug senesnės ir subtilesnės, tad skirtos tik išrinktiesiems. Kaliostras teigė, jog egiptietiškos masonybės praktikais buvo Biblijos pranašai Elijas ir Enochas.
1780 metais Kaliostras atvyko į Peterburgą (Rusija), bet po ten įvykusio skandalo jam teko bėgti. Skandalas įvyko, kai Kaliostras apsiėmė pagydyti sunkiai sergantį turtingos ponios trijų mėnesių kūdikį. Kai kūdikis visdėlto mirė, Grafas jį pakeitė kitu, kurį nusipirko iš valstietės už 2000 rublių. Išaiškėjus apgaulei, buvo įsakyta Kaliostrą suimti, bet šiam pasisekė pabėgti.
1789 metais Kaliostras, būdamas Romoje, suimamas ir pasodinamas į kalėjimą, dėl kaltinimų sukčiavimu ir burtininkavimu. Jį apskundė jo žmona Serafina. 1795 metais, rugpjūčio 26 dieną grafas miršta, taip ir neišėjęs iš kalėjimo.