Kodėl už kašaloto išmatas žmonės pasiruošę mokėti šimtatūkstantines sumas?

Šimtatūkstantinės sumos už kašalotų išmatas

Šių metų sausį britas Kenas Wilmanas paplūdimyje vedžiodamas šunį aptiko beveik 3 kg sveriantį kašaloto išmatų, dar vadinamų ambra, luitą. Už jį vienas prancūzų supirkėjas britui pasiūlė 70 tūkst. dolerių (apie 174 tūkst. litų). Tai nebuvo pirmas toks atvejis: 2012 m. aštuonmetis berniukas viename Anglijos paplūdimių rado ambros už 63 tūkst. dolerių (apie 157 tūkst. litų). Dar anksčiau, 2006 m., australų pora aptiko 14,5 kg svėrusį luitą, už kurį jie, kaip manoma, gavo 300 tūkst. dolerių (apie 747 tūkst. litų).

Kuo šios kašalotų išmatos yra ypatingos ir kodėl jos vertos tokių pinigų? Pasirodo, jau šimtus ar net tūkstančius metų ambra yra naudojama parfumerijoje. „Chanel“, „Lanvin“ ir kiti kvepalų namai trokšta gauti šios retos medžiagos, kuri pasižymi ne tik ypatingu kvapų mišiniu, bet ir savybėmis, kurios padeda sulaikyti kvepaluose esančias aromatines medžiagas ant odos.

Žinoma, šiais laikais bet kokių banginių produktų naudojimas masiniam pardavimui yra griežtai reguliuojamas ir dažnai išvis draudžiamas. Ambrą 1973 m. JAV Nykstančių rūšių aktas uždraudė ne tik pardavinėti, bet ir laikyti namuose. 1999 m. panašus draudimas buvo priimtas ir Australijoje. Visa tai paskatino juodosios rinkos kūrimąsi.

Molekulinės biologijos srityje dirbantis Christopheris Kempas prisiminė, kaip 2008 m. jam tuo metu gyvenant Naujojoje Zelandijoje į krantą netoli šalies sostinės Velingtono buvo išmestas keistas objektas. „Niekas nežinojo, kas tai galėtų būti, - sakė Ch. Kempas. – Vieni manė, kad tai didelis sūrio luitas. Kitiems atrodė, jog tai – meteoritas.“ Tačiau kažkam prasitarus, jog tai galėtų būti ambra, į paplūdimį plūstelėjo minios žmonių, kurie atsineštais sodo įrankiais išsikirsdavo gabaliuką brangiosios medžiagos. Taip iš milžiniško luito greitai nieko nebeliko.

Mokslininką taip sudomino ambra, jog jis nusprendė apie šią medžiagą sužinoti, kaip įmanoma daugiau. Jis netgi parašė apie tai knygą – „Plūduriuojantis auksas: natūrali (ir nenatūrali) ambros istorija“ (angl. Floating Gold: A Natural (And Unnatural) History of Ambergris).

Slaptas naudojimas

Pasak biologo, ambra nėra tikros išmatos, nors ir yra pašalinamos per tą pačią išeinamąją angą. Ambra gamina tik kašalotai, bet manoma, jog vos 1 proc. visos populiacijos iš tiesų išskiria šią medžiagą. Kašalotai daugiausiai maitinasi kalmarais, kartais per dieną suryja jų iki tonos. Kalmarai susivirškina labai lengvai, išskyrus kietąsias jų kūno dalis, vadinamąjį snapą ir vidinę kriauklę.

Dauguma kašalotų šias nesuvirškintas dalis išvemia, bet maždaug vieno procento banginių virškinimo sistemoje jos yra apvelkamos riebalingomis išskyromis, kuriose gausu cholesterolio, ir galiausiai pašalinamos kartu su fekalijomis. Iš pradžių ši medžiaga yra nieko verta, yra lipni ir dvokia išmatomis, bet po kurio laiko, apdorota jūros vandens ir viduje vykstančių molekulinių reakcijų, ji pavirsta į itin vertingą ambrą. Priklausomai nuo medžiagos kokybės, vienas svaras ambros gali kainuoti nuo 1 iki 5 tūkst. dolerių, o kartais ir dar daugiau.

Ch. Kempo teigimu, žmonės ambra naudojo tūkstančius metų – vaistų gamybai, smilkalams, parfumerijoje. Kuo senesnis ambros gabalėlis, tuo įvairesnė yra jo molekulinė sudėtis, tuo skirtingesni kvapai. „Kiekvienas ambros gabaliukas kvepia kitaip, nes jų kelionės – nuo banginio iki žmonių – yra visiškai skirtingos“, - sakė mokslininkas.

Anot jo, neaišku, kaip plačiai ambra yra naudojama parfumerijoje šiandien. „Kvepalų namai yra jau savaime paslaptingi, nes jie bando apsaugoti kvepalų formules nuo konkurentų. O dėl ambros naudojimo išvis neprisipažįsta. Šios medžiagos naudojimas yra kontraversiškas, nes tai yra natūralus, iš saugomų banginių gautas produktas, o be to tai yra tų banginių išmatos. Tačiau ambra tebėra parduodama už milžiniškus pinigus juodojoje rinkoje, vadinasi kažkas ją tebenaudoja“, - kalbėjo Ch. Kempas.