Neįminta Kalifornijos mįslė

Nederlingose dulkėtose kalvose į rytus nuo San Francisko randamos negrabios akmenų tvoros, nibėgančias per žolėtas kalvų viršūnes - maždaug metro aukščio ir metro pločio pastatytos nuo 10 m iki pusės mylios ilgio fragmentais. Vienos jų atrodo kaip netvarkingos arbūzo dydžio akmenų krūvos, kitos sutvirtintos sausu kalkių užpildu retkarčiais panaudojant iki 1 tonos sveriančius rieduolius. Dauguma šių darinių susmego giliai į žemę ir apaugo storu kerpių sluoksniu. Jos atrodo yra ganėtinai senos. Neaiški jų paskirtis. Mažas aukštis neleidžia joms būti kariniais įtvirtinimais. Tarpai jose paneigia buvus gyvulių aptvarais. Jų randama nuo Berklio šiaurėje iki Milpitos (netoli Silicio slėnio) pietuose. Kelių akmens ratų buvimas netoli jų leido šiuos darinius apšaukti sąsaja su saulėgrąža. Dar 1904 m. "San Francisco Chronicle" žurnalistas spėliojo: "Gal mylių ilgio užtvaros neturinčios jokios šiuolaikinės paskirties yra toltekų ar Atlantidos civilizacijų liekanos?"

Šiose žemėse gyveno Ohlome indėnai. 1797-ais netoli Fremont pranciškonai pradėjo San Josė misiją. Tad viena teorija tvirtina, kad tvoras statė indėnų vergai, - galbūš, kad pajustų krikščioniško darbo etiką savo pagoniškose sielose. Tačiau nėra jokių tai liudinančių įrašų.

Ohlane indėnai buvo medžiotojai, kuriems nebuvo būdinga tampyti akmenis (Malcom Margolin. The Ohone Way, 1978), o ir nėra jokių etnografinių duomenų apie tokią jų veiklą. Tad šį šimtmetį vietiniai laikraščiai iškėlė daug įvairių versijų - kartais tiesiog fantastiškų.

1916 m. "Oakland Tribune" straipsnyje "Ar Oaklandas buvo senovės mūšių arena?" piešia neardentaliečius besisvaidančius akmenimis. O 1904 m. John Fryer (Berkli rytų kalbų profesorius!) "praneša: "Tai neabejotinai mongolų darbas... kinams įprasta visur statyti sienas".

Ir nekeista, kad Azijos versija turi šiokį tokį pagrindą. 1761-ais prancūzų sinologas Deguignes grįžo į Vakarus su liudijimu apie 5 a. kinų budistų kelionę į Fusang šalį. Pagal tos kelionės aprašą labiausiai tikėtina, kad Fusang buvo šių dienų Meksika (bet galėjo būti ir Kalifornija, ypač kai lingvistai rado kalbinių panašumų tarp Kalifornijos indėnų ir Sibiro tautų<-- FT 133:12 -->).

Mažiau tikėtina, kad šias užtvaras pastatė kinų darbininkai Kalifiornijos "Aukso karšligės" metu, kai jų pigi darbo jėga buvo naudojama aukso kasyklose, o vėliau - tiesiant Transkontinentalinį geležinkelį. Tačiau neaišku, kodėl jie būtų tai darę ir, vėlgi, apie tai nėra liudijimų.

Šių užtvarų viena pirmųjų tyrėjų buvo dominikonų ordino sesuo Mary Paula von Tessen, tam 20 a. pradžioje skyrusi 25 m. ir Bet kai dr. Fisher pabandė gauti sesers Paulos užrašus, jis susidūrė su akmens tyla. Ordino archyvai vis dar saugo jos rašinius religne tematika, tačiau užrašai apie užtvaras išnyko ore.

Vietinės legendos byloja, kad užtvaras statė keltų druidai ir jie atlikdavo saulėgrąžos budėjimus. Virgulininkai teigia, kad prie užtvarų aptinka stiprius "energijos laukus". Ir vienintelis kiek tikras liudijimas randamas Weller Curtner turimuose popieriuose (jis yra Henry Curtner, 1870-ais turėjusio apie 2000 akrų žemės šalia San Josė misijos, palikuonis): "Weller ir Calaveras kelių kampe buvo amiečių šeima vadinama Matthews... Jie pastatė akmens užtvaras, kurias randate ant keterų. Rudenį nuėmus javus jie iš polos medžių padarytos šliaužtės nuo laukų rinko akmenis iš kurių statė užtvaras ... kaip darydavo ir Naujojoje Anglijoje."

Parengė Cpt.Astera's Advisor