Keistas ir stulbinantis Peru simbolių miestas

Sacsayhuaman šventyklos griuvėsiai Andų kalnuose (Peru) stebina akmenų aukščiu. Tiesiog neįtikėtina, kaip senovės indėnai galėjo sukurti įspūdingą akmenų statinį, jei net šiuolaikinė technika vargiai gali pajudinti tokius luitus iš vietos. Iki šiol svarstoma, ar jie buvo antgamtiškų galių turintys milžinai ar turėjo kėlimo įrangą, nežinomą šių laikų žmonėms. Milžiniškų monolitų Peru yra keliolika, tačiau vienas iš jų ypatingesnis nei kiti.

Beveik 4 kilometrų aukštyje stūksantis gamtos ar žmogaus darbo istorinis paminklas šiaurinėje Kusko miesto dalyje nuo 1983 metų įtrauktas į „UNESCO“ paveldo sąrašą. Archeologinis parkas apima 3094 hektarų teritoriją. Joje yra virš 200 archeologinių vietovių. Iki šventyklos veda du keliai: vienas ilgesnis, kitas trumpesnis.

Ypatingo archeologų ir istorikų dėmesio nusipelnė įspūdingo dydžio ir nepaprastai kieto granito uoliena, kurioje išskaptuoti laiptai, kurie yra tarsi apsukti atvirkščiai (pažiūrėti galite PASPAUDĘ ČIA). Kaip paaiškinti neįprastą statinį? Ar įmanoma, kad prieš tūkstančius metų įvyko katastrofa ir apvertė jį kita puse?

Visos sunkiasvorės uolienos išskaptuotos, išpjaustytos, nupoliruotos ir kitaip apdirbtos. Tačiau vietovėje jos atrodo chaotiškai išsidėsčiusios ir apgadintos. Uolienos atrodo senos ir paveiktos erozijos, tačiau kai kurios jų dalys kruopščiai nupoliruotos, kad atrodo lygios kaip betonas, nors iš tiesų tai viena iš kiečiausių uolienų pasaulyje.

Tai, kad Peru iš tiesų kažkada gyveno didesni žmonės nei paprastai, liudija ir sostinės aukso muziejuje saugomos mumijos su autentiškais, auksiniais rūbais. Muziejuje eksponuojamos milžinų pirštinės, esą turėjo tikti asmenims, kurių pirštų ilgis siekė net 25 cm. Mumijų ūgis apie 3 metrus. Nėra patikimų įrodymų, kad iš tikrųjų gyveno tokie žmonės, nes nėra atlikta mokslinių tyrimų, kurie būtų išaiškinę, ar, pavyzdžiui, kaukolė buvo dirbtinai prailginta ar tokia buvo natūrali.

Jeigu tai ne titanų darbas, tai kieno? Galbūt milžiniškos uolienos buvo kokio nors kito statinio dalis, kuri, kilus katastrofai, buvo sunaikinta, taip pat ir apgadintos uolienų dalys. Akmenys vietovėje yra sudėti vienas prie vieno, taip, kad tarp jų negali nei žolė užželti ar tilpti kardo ašmenys. Statant šventyklą taip pat nebuvo naudojamas skiedinys, be kurio neįsivaizduojamos ir šiuolaikinės statybos. Be to, net ir šių dienų mūrininkui būtų sunki užduotis akmenis sudėti prie sudėtingų ir netaisyklingų paviršių.

Manoma, kad Sacsayhuaman šventyklą pastatė inkai, tačiau yra duomenų, kad vietovė galėjo egzistuoti dar prieš tai, kai šioje vietoje įsikūrė indėnų civilizacija. Žvelgiant į uolienas atrodo, kad šventykla taip ir nebuvo niekada baigta statyti. Kyla klausimas, jeigu šventyklą statė inkai, kodėl jie nebandė jos atstatyti po to, kai įvyko katastrofa? Panašiai galėjo nutikti ir su atvirkščiais laiptais. Galbūt kažkada jie buvo įprasti, vedantys į viršų, tačiau kažkokia galinga jėga uolieną apvertė atbulai.

Ir pats Kusko miestas, šalia kurio stūkso šventyklos griuvėsiai, kelia daug klausimų. Vien miesto pavadinimas reiškia „žemės bambą“. Iš paukščio skrydžio matyti, kad miestas išsidėstęs pumos forma. Pastarasis gyvūnas simbolizavo inkų dinastiją. „Pumos“ pilvą atitiko pagrindinė miesto aikštė, stuburą – per miestą tekanti upė, o kalva, ant kurios buvo garsioji šventykla atitiko laukinio gyvūno galvą. Trys Sacsayhuaman šventyklos sienos – tai pumos dantys.