Vampyrai mūsų tarpe

Informacija apie vampyrus jau seniai jaudina žmones. Ji išlieka aktuali ir mūsų laikais. Tai rodo, kad pastaraisiais metais sukurti filmai apie kraują siurbiančius žmonės yra labai populiarūs. Galima paminėti vieną iš tokių didelio susidomėjimo sulaukusi filmą „Saulėlydis”. Šiam filmui pastatyti buvo išleista 37 milijonai dolerių, o žiūrovai visame pasaulyje už bilietus sumokėjo apie 400 milijonų dolerių! Kas gi tie vampyrai – pramanyti personažai ar realios būtybės, gyvenančios kartu su mumis?

Klasikiniai kraugeriai

Yra sakoma, kad dūmų be ugnies nebūna. Galima pripažinti, kad vampyrai iš tiesų egzistuoja. Tiesa, jie nėra tokie, kaip, pavyzdžiui, Bremo Stokerio Drakula. Šis personažas turėjo realų prototipą – Valakijos princą Vladą III Drakulą Cepešą. Mūsų tarpe tikrai gyvena žmonės, kurie jaučia „kraujo troškulį”. Ir būtent žmogaus kraujo – ne konservuoto, o šviežio. Tai susiję su genetiniais organizmo pakitimais. Tik iš karto nuraminame skaitytojus, kad tik labai maža šių potencialių vampyrų dalis pasiruošę savo norą patenkinti, pasinaudojant kitais žmonėmis.

Porfirija, dar vadinama „vampyrų liga”, paprastai paveldima. Išsivysčiusiose šalyse šia liga serga vidutiniškai 1 žmogus iš 100 tūkstančių gyventojų, nors kai kuriuose regionuose šis rodiklis yra net 20 kartų didesnis. Pavyzdžiui, viduramžiais Rumunijoje gyveno labai daug sergančiųjų porfirija. Būtent šioje šalyje labai populiarios legendos apie atgijusius numirėlius.

Istorikai paskaičiavo, kad viduramžiais vykusių vampyrų medžioklių metu buvo nužudyta apie 60 tūkstančių sergančiųjų porfirija. Gali būti, kad šios masinės bausmės, kai sergantieji buvo sodinami ant kuolo, skandinami, o jų kūnai būtinai būdavo sudeginami, padėjo, kad sergančiųjų šia liga Europoje sumažėjo dešimtis kartų. Tai tikrai radikalus kovos su genetine liga būdas!

Sergančiųjų porfirija (liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje) organizmas negamina raudonųjų kraujo kūnelių, todėl sumažėja hemoglobino ir geležies kiekis kraujyje. Dėl ultravioletinių spindulių poveikio ląstelėse esantis hemoglobinas suyra, todėl saulės šviesa šiems ligoniams sukelia didžiules kančias (štai kodėl vampyrai aktyviai gyvena tik tamsiuoju paros metu – girdėtos legendos?).

Pakinta sergančiųjų išorė – pabąla ir susitraukia oda, apnuogindama dantis iki pat iltinių, o patys dantys gana dažnai pasidaro raudonai – rudo atspalvio. Žmogaus kūnas pasidengia nedidelėmis opomis, kurios, apžiūrėjus iš arčiau, tikrai primena „klasikinį”, t.y. filmuose rodomą vampyro įkandimą. Esant sunkiai ligos formai ligonis netenka daug svorio, jo galūnės pailgėja ir tampa nepaprastai lanksčios.

Porfirija nėra psichinė liga, tačiau nėra nieko keisto, kad ji neigiamai paveikia sergančiųjų psichiką. Kai kurie jų tampa ypač agresyvūs. Įsivaizduokite situaciją, kad jus naktį gatvėje užpuola sunkiai sergantis porfirija ligonis, kurio išvaizda tokia, kokia aprašyta. Suprantama, kad jums atrodys, jog jus tikrai užpuolė vampyras. Taip pasaulyje atsiras dar viena legenda apie kraugerius.

Reikia pasakyti, kad sergantieji porfirija labai retai, tik esant labai sunkiems ligos atvejams geria žmogaus kraują. Dažniausiai donorais tampa ligonių artimieji ar draugai, ir tai jie daro savanoriškai. Tokiam „vampyrui” pakanka 1-2 nedidelių puodelių kraujo per savaitę, kad pasijustų geriau. Šie ligoniai yra labai nelaimingi, jaučia didžiules kančias, todėl gana neretai baigia gyvenimą savižudybe. Taip pat pravartu žinoti, kad ši liga neperduodama „vampyro” įkandimo metu ar kitokiu būdu – tai išimtinai genetinė liga, kuri neretai kyla dėl kraujomaišos.

Pavojus šalia

Nors sergančiųjų porfirija išvaizda ir kelia aplinkiniams siaubą, tačiau šie ligoniai dažniausiai yra visiškai nepavojingi. Tačiau to negalima pasakyti apie tam tikro kontingento atstovus. Kraujas jiems nėra gyvybiškai būtinas gėrimas, tačiau jie vis tiek jį geria. Tai – psichiškai nesveiki žmonės, maniakai, serijiniai žudikai. Jeigu agresyvus porfirija sergantis ligonis užpuola kitą žmogų ir pasitenkina nedideliu kraujo kiekiu, tai žmogiškąjį pavidalą turinčių monstrų aukos paprastai neišgyvena – šie pavojų keliantys veikėjai išsiurbia visą kraują. Kodėl vampyrams jiems patiems netikėtai atsiranda kraujo troškimas – to negali paaiškinti nei jie patys, nei mokslas.

Vampyrizmo atvejai

1867-ieji metai. Visiškai padorus ir niekada nepasižymėjęs jokiais blogais poelgiais banginių medžioklės laivo „Atlantikas” kokas Džeimsas Braunas denyje susiginčijo su dviem jūreiviais – Fosteriu ir Gardneriu. Išsiaiškinti santykių jie nusileido į kubriką. Po kiek laiko du komandos nariai nusprendė pažiūrėti kas ten vyksta. Kubrike jie aptiko koką, kuris iš žaizdos Fosterio kakle čiulpė kraują. Gardneris jau buvo negyvas, jam kraujas jau buvo iščiulptas.

Banginių medžiotojai labai sunkiai sugebėjo surišti Brauną. Šis, nebūdamas atletiško kūno sudėjimo, medžiotojus nuo savęs mėtė, tarsi šapelius. Galiausiai koką pavyko apsvaiginti ir uždaryti sandėliuke. Kai banginių medžiotojų laivas grįžo į JAV, Džeimsas Braunas buvo patalpintas kalėjime, kur nužudė du toje pačioje kameroje sėdėjusius vyrus ir iščiulpė jų kraują. Po šio tragiško įvykio Braunas buvo perkeltas į vienutę. Vėliau psichiatrai ir sargybiniai pasakojo, kad vyras nuolat buvo tarsi pamišęs dėl kraujo ir vis bandė juos užpulti, norėdamas numalšinti kraujo troškulį.

Pagal oficialius duomenis Džeimsas Braunas mirė kalėjime 1882-ais metais, tačiau dėl nežinomų priežasčių įrašo apie kalinio mirtį kalėjimo archyve neišliko. Sklido gandai, kad vampyrui pavyko pabėgti iš kalėjimo. Dabar Braunas yra dažnai minimas amerikiečių siaubo istorijose.

1897-ais metais Prancūzijoje buvo sugautas Zozefas Vašeras. Šis žmogus, pėsčiomis keliaudamas po šalį, susipažindavo su simpatiškomis valstietėmis, jas užmušdavo ir išgerdavo visą jų kraują. Šio žmogaus sąžinę slėgė mažiausiai tuzino aukų mirtis.

Nužudytų aukų skaičiumi prancūzą lenkia vengras Bela Kišas. 1916-ais metais šis „padorus miestietis” žuvo fronte. Kai kaimynai apžiūrinėjo namą, kuriame gyveno Kišas, aptiko net 31 nužudytą žmogų, kurių kakluose buvo matyti įkandimo žymės ir kurių kraujas buvo išgertas.

1924-ais metais buvo suimtas ir bausmės sulaukė Fricas Harmanas, kuris nužudė 20 žmonių ir išgėrė jų kraują. 1930-ais metais buvo suimtas Harmano draugas ir padėjėjas Piteris Kiurtenas, kurio „sąskaitoje” buvo mažiausiai 9 nužudyti žmonės, kurių kraujas taip pat buvo išgertas.

1960-ais metais Argentinoje buvo suimtas Rokis Fernandesas. Jis naktimis patylomis įsigaudavo į vienišų moterų miegamuosius kambarius, įkasdavo joms į kaklą ir gerdavo kraują. Tiesa, moterys nebūdavo nužudomos – visos 15 aukų išliko gyvos ir neabejodamos atpažino savo užpuoliką per apklausas. Fernandesas buvo uždarytas psichiatrijos klinikoje, kur ne kartą bandė užpulti sargybinius.

1969-ais Lenkijoje Lodzės mieste pavyko sulaikyti vampyrą, kuris buvo užpuolęs 13 moterų ir gėrė jų kraują. Septynios užpuolimų aukos neišgyveno.

Sakramento (Kalifornijos valstija, JAV) miesto gyventojas Ričardas Ceizas dar vaikystėje pajuto kraujo troškulį. 1974-ais metais, būdamas 24 metų amžiaus, jis nebeišlaikė ir išgėrė katės kraują, po to jo aukomis tapdavo stambesni gyvūnai ir žmonės. Vampyras prisipažino, kad negalėdavo sustoti gerti kraują netgi tada, kai jo skrandis jau būdavo pilnas ir jį imdavo pykinti.

1988-ais metais viena moteris į savo namus Londone atsivedė šešis vyrus. Jiems į gėrimą buvo įmaišyta narkotikų. Moteris paeiliui puolė vyrus ir siurbė jų kraują. Laimei, visi vyrai išgyveno, tačiau sulaikyti vampyrės nepavyko – ji pasislėpė.

Tokių pavyzdžių galima pateikti dešimtis. Kalbama tik apie tuos atvejus, kai vampyrų veiksmai buvo įrodyti. O kiek nekaltų žmonių yra tapę jų aukomis ir apie tai niekas nežino? Pasaulyje kiekvienais metais be žinios dingsta dešimtys tūkstančių žmonių, tarp kurių, tikriausiai, yra ir šiandieninių vampyrų aukos. Tai, jog potencialių vampyrų pasaulyje yra gana daug, rodo faktas, kad įkurtame socialiniame tinkle Internete yra dešimtys tūkstančių vartotojų.

Šaltinis: Mįslės ir Faktai