- 0.0 Reitingas
- 2271 Peržiūros
Neseniai Bulgarijos mokslininkai pranešė radę dvejus “vampyrų” griaučius.
Londono universitete organizuojama konferencija “Vampyrai: praeities ir ateities mitai”. O turistai, plūsdami į Drakulos pilį Transilvanijoje (Rumunija), pavertė šią vietą vienu lankomiausių pasaulio turizmo objektų.
Nekalbėsime jau apie vienas po kito pasipylusius kino filmus, kuriuose pagrindiniai herojai – vampyrai. Taigi apie vampyromaniją ir amžinąjį klausimą – ar iš tiesų gyveno baisusis Drakula?
Žiaurumu išgarsėjo visoje Europoje
Išgirdę Drakulos vardą įsivaizduojame niūrioje pilyje gyvenusį vampyrą. Vis dėlto Valakijos princas Vladas Drakula (Vladas Dracula), iš kurio airių rašytojas Bremas Stoukeris (Bram Stoker) kurdamas siaubo fantastinį romaną “Drakula” (išleistas 1897 m.) pasiskolino vardą savo personažui, nebuvo vampyras. Tačiau svetimo kraujo praliejo tiek daug, kad žmonėms galėjo pasirodyti, jog grafas Drakula juo minta.
Valakijos, kalnuotos vietovės šalia Transilvanijos, princą Vladą III Drakulą (1431-1476) rumunai istorikai vadina Tepešu (ši jo pravardė kilo iš turkų vartotos pravardės “kuolų princas” – mat Drakula itin mėgo nusikaltusius sodinti ant baslio).
Faktai ir teiginiai
1. Princo Drakulos aukų sąrašas ilgas – senuosiuose rumunų, vengrų, vokiečių rankraščiuose skaičiuojama, kad per šešerius metus, kuriuos valdė Rumunijos pietuose esančią teritoriją, tuomet vadintą Valakijos kunigaikštyste, jis savo ar pavaldinių rankomis atėmė tūkstančių žmonių gyvybes. Pasaulyje Drakula išgarsėjo ir dėl būdų, kuriais vykdydavo egzekucijas.
2. Galvos nukirsdinimas buvo viena švelniausių bausmių, laukiančių ne tik jo priešų turkų, bet ir nusikaltusių ar Drakulai neįtikusių kunigaikštystės gyventojų. Dažniausiai nelaimėliai buvo sodinami ant medinio kuolo. Pamauti ant baslio žmonės kelias paras kentėdavo siaubingus skausmus, kol pagalys kiaurai pereidavo per visą kūną.
3. Apie Drakulos žiaurumą sklando daugybė mitų. Vienas jų – poelgis su turkų pasiuntiniais. Valakijos kunigaikštystė buvo priklausoma nuo Osmanų imperijos ir kasmet privalėjo jos valdovui mokėti duoklę. Negavęs pinigų sultonas Mehmedas II pas Drakulą atsiuntė 2 pasiuntinius. Pamatęs, kad turkų pasiuntiniai išdrįso jo akivaizdoje dėvėti turbanus, Drakula pareiškė: “Užėję į mano menę jūs nenusiėmėte turbanų. Mūsų šalyje tai reiškia nepagarbą valdovui”. Kai pasiuntiniai atsakė, kad plikomis galvomis viešumoje rodytis jiems draudžia religiniai įsitikinimai, Drakula įsakė turbanus prikalti jiems prie galvos. Po egzekucijos pasiuntinių kūnai buvo nusiųsti jų turkų sultonui.
4. Net jei dauguma legendų apie Drakulą yra pramanas, istoriniai šaltiniai liudija jį buvus negailestingą valdovą, o tūkstančiai nužudytųjų išduoda jo žiaurų būdą ir valdymo metodus. Šiandien biografai pripažįsta, kad nors Vladas Drakula buvo labai žiaurus, bet turėjo ir gerų savybių. Buvo sumanus politikas, drąsus karys, labai išsilavinęs. Rumunai iki šiol jį laiko nacionaliniu didvyriu. Nors Drakulos istorija paversta turistų masalu, o jo atvaizdą galime išvysti ant suvenyrinių marškinėlių ar puodelių, rumunams Vladas Drakula – kovotojas už šalies nepriklausomybę.
Turistai plūsta į Transilvaniją
Romanas “Drakula” išgarsino ne tik autorių, bet ir paslaptingąją XIV a. Brano pilį, į kurią plūsta užsienio turistai, norėdami pamatyti, kur gyveno Drakula. Turistai vyksta ir į grafo Drakulos gimtąjį miestą Sigišuarą. “Transilvanijos perlas” – taip šį saksų XII-XVII a. pastatytą miestą vadina rumunai. Miestas, įsikūręs ant Trnavos upės kranto, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Čia turistai gali užsukti ir į namą, kuriame gimė ir keletą vaikystės metų praleido Vladas Tepešas (Drakula).