Mamos iš sūnų išauklėja tokius vyrus, už kurių pačios niekad netekėtų

Atsilikę tėvai auklėja savo sūnus, kad "mergaičių skriausti negalima". Tada reikėtų mokyti mergaites, kad "sakyti "ne" berniukams negalima". Dėl simetrijos. Abiejų frazių naikinamasis potencialas yra vienodas.

Tačiau šalin juokelius. Reikia būti visiškai aklam, kad nepastebėtum akivaizdaus vyrų išsigimimo mūsų visuomenėje. Ir pakanka vos trijų frazių, kad šis procesas toliau šienautų mūsų gretas ir sekančiose kartose.

Sėdime su pažįstama kavinėje ir pasikalbėję apie reikalus, užvedame kalbą apie vaikus, pas mus - berniukai.

-Aš seniai supratau, kad labai sunku išauklėti tikrą vyrą, kai vaikinas nemato vyriško elgesio pavyzdžių.

-O ką tu laikai vyriško elgesio pavyzdžiu?

-Na, aš aiškinu jam, kad mergaičių negalima skriausti...

-O berniukus galima? O šuniukus? O močiutes? Tu supranti, kad tokiomis frazėmis garantuoji savo sūnui problemas suaugusiame gyvenime?

Aš, beje, seniai pastebėjau, kad moterys, apibūdinančios idealų vyriškį vakuume, pateikia tam tikrą formuluočių rinkinį. Bet jeigu eksperimentą padarysime sudėtingesniu ir perjungsime dėmesį ne į vyriškį, o konkrečiai į sūnų, formuluočių rinkinys keičiasi. Tarkime taip: iš vartotojiško rinkinio pereinama prie bendražmogiško. Pavyzdžiui, atsiranda žodis "laisvas".

Taigi, aš manau, kad yra trys frazės, kurias reguliariai kartojant, berniukas išaugs į problemų turintį vyrą, o gal ir apskritai į bevalį skudurą.

NEGALIMA SKRIAUSTI MERGAIČIŲ

Tokiu grynu pavidalu, ši frazė paverčia berniukus žemesnės rūšies žmogumi, o mergaitėms suteikia indulgenciją visą likusį gyvenimą manipuliuoti vyrais. Juk mergaitės irgi girdi šitą taisyklę, jos žino apie jos egzistavimą ir, savaime aišku, pilnu pajėgumu išnaudoja jos teikiamas privilegijas. Nuo to momento, kai mergaitė suprato, kad vyras - antrarūšis jos atžvilgiu, jai pakaks bet kokioje situacijoje apsimesti įskaudintai, kad išprovokuotų vyrui kaltės jausmą. Tokiu būdu moteriškos nuoskaudos vyrams tampa neprognozuojamos, bet ne dėl to, kad vyrai yra storaodžiai ir nejautrūs, o moterys - paslaptingos. Dauguma moteriškų nuoskaudų atsiranda ne tada, kai vyrai realiai jas įskaudino, o tada, kai to reikia moteriai. Štai jums ir visas paslaptingumas.

Berniukai slepia savo nuoskaudas, o mergaitės demonstruoja. Berniukai paprasčiausiai neišmokyti nuo mažens gauti iš savo nuoskaudų naudos. Moters ašaros - tai apskritai atominė bomba, kaip visi puikiai žino. Mes nieko blogo nenorėjome, nieko blogo nepadarėme, arba padarėme, tačiau netyčia, arba norėjome padaryti, kaip geriau, bet nesigavo, ir čia - BABACH - mes jau niekšai, reikia pasitaisyti, išpirkti kaltę. Ašaros išdžiūsta labai greitai, o štai kaltės išpirkimas auksinio žiedelio pavidalu išliks visam gyvenimui.

Ir visa tai tiktai dėl to, kad nuostata "mergaičių skriausti negalima" yra pernelyg miglota, apibendrinta ir negali būti taikoma auklėjant ir formuojant sąmoningas gyvenimo vertybes. Vyras negalės išmokti ginti savo interesų, jei nuolat dairysis: ar nenuskriaus, netyčia, kokios nors moters 50 metrų spinduliu aplink save? Ką bedarytų, vis tiek kokią nors nuskriaus, čia jau šimtaprocentinė garantija.

Bet kuris vyras gali prisiminti bent kelis atvejus iš savo gyvenimo, kai buvo priverstas pakenkti savo paties interesams, kad tik nenuskriaustų kokios nors moters. Ir tai vadinama laisve? Jeigu mes netgi negalime prognozuoti, kas konkrečiai ją gali įskaudinti. Negalima apkrauti žmogaus atsakomybe už kitų žmonių jausmus. Nuoskauda - kaip tik iš šios jausmų kategorijos.

Jei dar konkrečiau, tai reikia paaiškinti detaliau, ką reiškia "nuskriausti". Pavyzdžiui, "negalima mušti mergaičių, jeigu jos nemuša tavęs", ir žodžio "skriausti" prasmė tokiu atveju sukonkretinama, o ne išsiplečia į neaprėpiamas hipotetines erdves. Arba "negalima tyčiotis iš ydų, kurių žmogus negali ištaisyti". Tai jau vyresnio amžiaus vaikams. Ir, beje, ar suprantate, kad šios taisyklės ne tik mergaitėms taikomos? Vadinasi, jos išties teisingos.

Ir tada užauginsime vyruką su normalia adekvačia reakcija į akivaizdžias manipuliacijas, išnaudojančias kaltės jausmą: "Nori kentėti? Tai - tavo pasirinkimas. Tau kažkas nepatinka? Aptarkime tai". Bent jau atsiras nekaltumo prezumpcija barniuose ir vyras nebebus iš anksto kaltas vien dėl to, kad moters akys įtaisytos šlapioje vietoje.

Ir dar, dėl simetrijos. Ar teko kada nors girdėti, kad tėvai griežtai pasakytų savo mergaitei: "negalima skriausti berniukų"? Vargu. Vadinasi, skriausti galima. Ir tai - normali visuomenė?

MERGAITĖMS REIKIA NUSILEISTI

Toje pačioje kavinėje, kalbėdamiesi su ta pačia pažįstama, stebėjome tokią sceną. Sėdi pora su vaikais. Tėvas autoritetingai sako: "Eikite nusiplauti rankų". 6 metų berniukas ir 8 metų mergaitė lenktyniaudami bėga link tualeto. Prieš pat duris mergaitė pastumia berniuką šalin ir tas kūlvirsčias lekia į šoną. Paskui sugrįžta atgal, už durų prasideda peštynės, galiausiai abu sugrįžta prie stalo.

-Mama! Tėti! O jis mušasi! Mergaitėms juk reikia nusileisti!

-Taip taip, mergaitėms reikia nusileisti. Ką tu čia dabar išdarinėji?

Berniuko akyse - ašaros: jis nukentėjo nuo fiziškai stipresnės sesers ir dar liko kaltas. Ir negalima prisipažinti, kad jis silpnesnis, ir verkti negalima, nes tai "nevyriška". Vaiki šioje scenoje - tai tik viso labo vaikai, ir visa tolimesnė jų būsimo gyvenimo strategija yra kuriama tėvų, kaip tik štai tokiose situacijose. Tėvai, kaip robotai, ištarė mintinai iškaltą frazę nė nepasivarginę įsigilinti į situaciją.

Ir štai išaugo berniukas, įsitikinęs, kad "mergaitėms reikia nusileisti". Kame konkrečiai nusileisti - užleisti vietą autobuse ar pelninga projektą darbe? Ogi viską jai atiduoti - ir viena, ir kita. Ir štai jis toks visas džentelmeniškas, mergaitėms nusileidžia, parvažiuoja namo, ir ką jis ten girdi? Kad jis nevykėli ir pusgalvis. O jis dėl to kaltas? Jam tokią nuostatą į smegenis mylintys tėveliai įkalė. O pasakyti, kad jis kvailys ir nevykėlis - tai ne nuoskauda? Žinoma, nuoskauda ir įžeidimas, tačiau juk berniukus skriausti galima.

Gali susidaryti įspūdis, kad aš sutirštinu spalvas. Ne, nesutirštinu. Tai bazinės vertybinės nuostatos, jos veikia neatsižvelgdamos į mūsų protus: kas užprogramuota tėvų, dar vaikystėje, tas ir sprogs, kai ateis tam laikas. Nuostatos, laikui bėgant, kartais būna pakoreguojamos, jei pasiseks, ir ne pas visus. Tačiau prieš tai, kai jos normalizuosis, praeis metai, o paskui švytuoklė švystelės į priešingą pusę. Ir tada moterims bus riesta.

Mergaitės mėgsta džentelmenus. Tačiau džentelmenų laikais moterys buvo vadinamos "ledi", o ledi nedalyvavo versle ir nekonkuravo su vyrais. Ir apskritai šis požiūris smarkiai romantizuotas. Visa tai buvo seniai ir netiesa.

Tikrasis džentelmeniškumas - laisvo ir sąmoningo pasirinkimo rezultatas, o neįkaltas į galvą įprotis. Be to, jeigu šiandien paleisime berniuką su nuo mažens įdiegtu džentelmeniškumu į šiandieninį abiejų lyčių grobuonių pasaulį, ti jo gyvenimas bus labai gražus, bet trumpas. Džentelmenai žūsta pirmieji. Nors iš esmės, kodėl gi neužleidus vietos moteriai autobuse? Svarbiausia - neišplėsti šios taisyklės į visas gyvenimo sferas, netaikyti jos aklai. Galima mylėti ir gerbti daugybę moterų, tuo pat metu nesistengiant pastoviai joms nuolaidžiauti gyvybiškai svarbiose sferose.

ŠAUNUOLIS, PAKLUSNUS BERNIUKAS

Man yra akivaizdu, kad žmogus atkartoja tokį elgesį, kuris yra skatinamas ir už kurį yra giriamas. Skatinate ir giriate grožį? Gausite grožį. Skatinate ir giriate intelektą - gausite intelektą. Skatinate ir giriate paklusnumą? Gausite paklusnumą. Skatinate ir giriate savarankiškumą? Gausite savarankiškumą. Tačiau ir paklusnus vyras ūkyje pravers. Ypač, jei turite nepaklusnų meilužį, laisvą ir stiprų vyriškį.

Motinoms reikia pagaliau apsispręsti, kaip jos nori išauklėti vaiką - kad jis būtų iniciatyvus ar paklusnus? Nes suderinti šių dalykų nepavyks. Jeigu iniciatyvų galima išmokyti disciplinos, tai iš paklusnaus žmogaus iniciatyviu nepadarysi. Jis netgi nesupras, apie ką kalbate. Jūs jam: "Kodėl tu nieko nepadarei?" O jis jums, nuoširdžiai nustebęs: "O ką reikėjo daryti? Tu man nieko nesakei".

Dėl ko geros mergaitės myli chuliganus? Laisvė, savarankiškumas, pasirengimas įvesti ir ginti savo žaidimo taisykles, stipri valia. Ar kažkas panašaus. O ką daro paklusnūs berniukai? Jie gyvena su mamomis, pavyzdžiui. Nes:

Tokie visų moterų niekinami vyrai išties turi svarbų tikslą, jie atsidūrę labai sunkioje situacijoje - ir tai be jokios ironijos. Pas kiekvieną savi sunkumai ir savi jų įveikimo keliai. Jums atrodo, kad toks vyras yra skuduras, o jūs - šaunuolis? O koks jūsų asmeninis nuopelnas tame, kad turite su tuo vyru skirtingus tėvus, kurie skirtingai jus išauklėjo?

Aš savarankiškai gyvenu nuo 17 metų, bet visada prisimenu, kad tai visų pirma ne mano, o mano mamos nuopelnas, ji man per visą vaikystę nepavargdavo tvirtinti: "galvok savo galva". Nepamenu, kad mane kada nors būtų pagyrę už paklusnumą.

REZIUMĖ

Palaipsniui vis stiprėjant neapykanta moterims - tai, mano požiūriu, natūrali reakcija, kuri seka po iki šiol viešpatavusios moterų dievinimo ir garbinimo epochos. Tai rezultatas tų reikalavimų, kuriuos kitados tėvai įdiegė savo berniukams. Berniukai užaugo ir suprato, kad pasaulis yra kitoks, kad jie savo sutarties punktus sąžiningai įvykdė, bet nieko negavo mainais. O svarbiausia - lyg ir nėra ko kaltinti. O ir nėra kuo tėvus kaltinti - jie darė, ką sugebėjo. Ir dėl to apkaltinamos visos moterys urmu. Tai kvaila ir nekonstruktyvu, kaip bet kuris kitas kraštutinumas. Tačiau už tėvų padarytas klaidas kenčia vaikai.

Ir dar pasitaiko, kad vyrai geria. Kai vertybinės nuostatos pas juos ima prieštarauti viena kitai. Tai asmeniškai mano nuomonė, kad viena iš vyrų alkoholizmo priežasčių - mėginimas sumažinti vienų nuostatų svorį, lyginant su kitomis, kadangi normalioje situacijoje padaryti pasirinkimą praktiškai neįmanoma. Tada ant svarstyklių pastatomas butelis degtinės ir pasidaro lengviau pasirinkti savo elgesio liniją.

Aš, žinoma, negaliu sudaryti pilno sąrašo dalykų, kurių negalima sakyti berniukams. Kiek gavosi, tiek gavosi. Ar gali tokios frazės išauklėti atsakingą vyrišką asmenybę, sugebančią priimti sprendimus? Labai abejotina. O jeigu sprendimų nedaro vyras, juos darys moteris. Ir tie sprendimai anaiptol neatitiks vyro interesų.

Taip jau susiklostė, kad šias tris paminėtas frazes aš išgirdau per labai trumpą laiko atkarpą. Jos tikriausiai yra labiausiai paplitusios ir kai jas naudoja tokiu miglotu, nesukonkretintu pavidalu, vienareikšmiškai žaloja būsimų vyrų psichiką. Nors daugeliui moterų jos yra labai patogios. Jei kalba eina ne apie jų sūnus...

Beje...

Pusė berniukų auga nedarniose šeimose. Jau ne pirma karta. Namuose jie mato tik moterį. Vaikų darželiuose - vienos moterys. Mokyklose - vienos moterys. Paskui berniukas išauga į vyrą ir jau kitos moterys negali atsistebėti: iš kur atsiranda tokių mazgočių?

Ogi iš ten ir atsiranda.

Источник: Перейти