Kelių vaiduokliai

Apie vaiduoklius, kuriuos galima sutikti įvairių šalių keliuose, pasakojama nemažai legendų. Didžiojoje Britanijoje jie vadinami „highway-men”, t.y. kelių žmonėmis. Istorijas apie kelių žmones galima pavadinti prasimanymais, jeigu ne daugybė liudininkų – susitikimai su šiais žmonėmis nėra retenybė…

Anku – mirties fantomas

Pasakojama, kad Prancūzijoje, Bretanės provincijoje, keliuose galima sutikti patį mirties fantomą! Anku (taip jį pavadino vietiniai gyventojai) atrodo kaip suaugęs, labai išsekęs žmogus ilgais baltais plaukais, apsirengęs juodais rūbais. Ant galvos užsimaukšlinęs plačią skrybėlę, kokias paprastai nešioja Bretanės fermeriai, o ant nugaros – dalgis. Vietoje akių vaiduoklis turi tik tuščias akiduobes. Dažniausiai jis matomas žingsniuojantis šalia vežimo, kurį traukia pakinkyti arklių skeletai.

Senovėje žmonės, išgirdę gatvėje varpelių skambėjimą, stengdavosi kuo greičiau pasislėpti, tvirčiau uždaryti namų duris ir langus. Jeigu kam nors tekdavo susitikti su Anku nuošaliame kelyje nusileidus saulei, nematoma jėga žmogų prispausdavo veidu prie žemės. Tai reiškė, kad šiam žmogui liko gyventi ne daugiau nei dvejus metus. Tie, kas vaiduoklį susitikdavo vėlai naktį, pragyvendavo vos mėnesį.

Buvo įvairiai pasakojama apie Anku kilmę. Vieni tvirtino, kad tai yra biblinis Kainas, nužudęs savo brolį Abelį ir dabar medžiojantis naujas aukas. Kiti teigė, kad tai yra paskutinis šioje vietovėje miręs žmogus, kuris ieško sau kompanijos pomirtiniame pasaulyje.

Nepažįstamieji su apsiaustais

Legendose teigiama, kad kelių vaiduokliais dažniausiai tampa žmonės, mirę nesava mirtimi. Praėjusio amžiaus 9-o dešimtmečio pabaigoje Vintė Epril važiavo automobilių į kalėdinį vakarėlį Sefilde. Kai mergina pasiekė Todviko miestelį, šalia nedidelio pakelės viešbučio „Raudonasis liūtas” kelią automobiliui užstojo tamsus siluetas. Tai buvo ant juodo arklio sėdintis raitelis, apsisiautęs apsiaustu ir ant galvos užsidėjęs trikampę skrybėlę. Raitelis paragino arklį, šis metėsi link automobilio, tačiau netikėtai išnyko nustebusios merginos akyse.

Kitame Anglijos kaimelyje, Torp Salvine, kelių vaiduokliai jau kelios dešimtys metų gąsdina pravažiuojančius automobilistus. Lekmeno Laine, viename seniausių prekybinių maršrutų Didžiojoje Britanijoje, ne karta buvo pastebėtas vyro fantomas, apsisiautęs juodu apsiaustu.

1991-ais metais draugų grupelė, pamačiusi vaiduoklį ant kelio, nusprendė atlikti eksperimentą. Jaunuoliai penkis kartus apsisukdavo ir sugrįždavo atgal, tačiau neryškus žmogaus su apsiaustu siluetas kiekvieną kartą būdavo toje pačioje vietoje. Yra išlikę pasakojimai, kad šis žmogus, kai buvo gyvas, apiplėšinėjo pašto diližanus, o dabar jo nenurimusi siela traukia tenai, kur jis vykdydavo savo nusikaltimus.

Netoli Jorkšyro esančiame Beverlio Beko gyvenvietėje vieną vakarą keli jaunuoliai prie upės sutiko ilgaplaukį raitelį su juodu apsiaustu. Nekreipdamas jokio dėmesio į jaunuolius, keistasis vyras tiesiog vandeniu perjojo per upę ir išnyko nakties tamsoje. Kažkada per upę buvo nutiesti du tiltai, kurie vėliau sugriuvo. Gali būti, kad raitelis jojo sau įprastu keliu…

Mirę vaikai pervažoje

Dar viena gana liūdna istorija apie kelių vaiduoklius. Teksase, netoli San Antonijaus praėjusio amžiaus 4-ame dešimtmetyje įvyko kraupi avarija – mokyklinis autobusas įvažiavo į geležinkelio pervažą ir susidūrė su traukiniu. Katastrofoje žuvo dešimt mokinių ir autobuso vairuotojas.

Dabar vairuotojai, važiuodami per bėgius toje vietoje, kur įvyko tragedija, kartais jaučia, tarsi nematomos rankos stumtųjų automobilį atgal, lyg norėdamos apsaugoti nuo dar vienos avarijos. Jeigu ant geležinkelio bėgių automobilis sugenda, jis pats ima riedėti, kol pasiekia saugią vietą. Tuo galėjo įsitikinti „vaiduoklių medžiotojai”, kurie atvyko į San Antonijų patikrinti sklindančius pasakojimus. Vairuotojai pasakoja, kad po to, kai pajunta nematomas rankas, išlipę iš automobilio ant kėbulo mato vaikiškų rankų atspaudus…

Vairuotojas ir ragana

1993-iais metais keista istorija nutiko Krasnodaro (Rusija) gyventojui Jurijui. Apie vidurnaktį vyras važiavo „Kamazu”. Netikėtai priešais sunkvežimį tarsi iš po žemių atsirado kažkokia figūra. Vairuotojas išsigando, iš visų jėgų spaudė stabdžius, norėdamas išvengti tragedijos. Kai sunkiasvoris automobilis sustojo, Jurijus pamatė prie kapoto stovinčią moterį. Ji atidarė kabinos dureles ir paprašė ją pavėžėti iki kapinių. Vyras norėjo atsisakyti, tačiau tuo metu tarsi „atsijungė” ir nesuprato, kas vyksta. Po kelių akimirkų pamatė, kad nepažįstamoji jau sėdi šalia kabinoje. Jos kaktoje matėsi neseniai atsiradusi žaizda iš kurios tekėjo kraujas. Vyras net nenustebo, tarsi taip ir turėjo būti.

Jurijus vairavo tarsi sapne, net nežiūrėdamas į kelią. Galiausiai sunkvežimis sustojo pats savaime. Moteris paprašė: „Padėk man!” Vairuotojas paskui ją nuėjo prie sunkvežimio kėbulo ir iš jo iškėlė… tuščią karstą. Sunkvežimis buvo sustojęs prie pat kapinių. Nepažįstamoji nusivedė Jurijų prie iškasto kapo, atsigulė į karstą, o vyras mechaniškai jį nustūmė į kapo duobę. Karstas dusliai sudunksėjo, moteris prisispaudė prie karsto šono. Jurijus užmetė karsto dangtį, po to paėmė netoliese buvusį kastuvą ir ėmė užkasinėti kapą. Po to, kai darbas buvo atliktas, sunkvežimio vairuotojas atsigavo. Jis vienas vėlyvą naktį stovėjo šalia ką tik supilto jaunos moters kapo. Vyrą apėmė siaubas, jis iš visų jėgų pasileido bėgti link savo sunkvežimio.

Po kelių dienų Jurijus vėl atėjo į kapines. Tik šį kartą ne vienas, o su bendradarbiais, kuriems papasakojo apie keistąjį nutikimą. Toje vietoje, kur jis užkasė moterį, stovėjo paminklas, kurio užrašas skelbė, kad kape prieš keletą metų palaidota Tamara. Nedidelėje nuotraukoje buvo ta pati moteris, kurią Jurijus pavežė…

Paranormalių reiškinių tyrėjai teigia, kad žmonių žūties vietose susikaupia ypatinga energija. Ji ir pagimdo reginius, kuriuos mes kartais palaikome išeiviais iš ano pasaulio.