Belhursto pilies vaiduokliai

Paslaptingų vietų pasaulyje yra ne viena. Belhursto pilis stūkso toje vietoje, kur kadaise buvo įsikūręs senekų genties indėnų kaimas ir irokėzų konfederacija. XVIII amžiaus pradžioje vietovė tapo Masačiusetso valstijos dalimi, kai ją nusipirko du žemvaldžiai.

Iš pradžių šioje ant indėnų kaimo pamatų buvo pastatyta Ontarijo stiklo bendrovė. Paskui žemę perpirko dar keletas žemvaldžių. Tik 1885 metais, kai žemę įsigijo Carrie M. Harron, pradėta statyti garsioji Belhursto pilis. Ketverius metus pilies statybose dirbo penkiasdešimt vyrų, iš kurių vienas žuvo, nukritęs nuo bokšto, o kitas išprotėjo, užlipęs ant stogo. Pilis nuo pat pradžių buvo puikus pagrindas legendoms suklestėti…

Dabar ant simboliško Pirštų ežero stovinti Belhursto pilis priklauso Niujorko Valstijai. Pilį galite pamatyti PASPAUDĘ ČIA.

Gražuolė italų operos dainininkė į Ameriką pabėgo su mylimuoju iš Ispanijos ir apsistojo Belhursto pilyje kaip ponios C. M. Harron svečiai. Tačiau slėptuvė nebuvo saugi – pavydus dainininkės vyras atsekė jos rezidencijos vietą. Tą sužinoję įsimylėjėliai per vyno rūsį ir slaptus tunelius persikėlė į kilnojamą namelį, iš kurio tikėjosi bėgti toliau nuo teisėto vyro įsiūčio. Sakoma, žmogus planuoja, bet Dievas juokiasi. Porelei nepavyko įgyvendinti savo planų. Išduotas vyras pats savo akimis galėjo regėti, kaip tunelis, kuriuo bėgo meilužiai, griuvo ir juos mirtinai sužalojo.

Nuo tada vis pasigirsta mįslingų pasakojimų apie Belhursto pilies vaiduoklį – vienišą moterį tyliai stovinčią pievelėje viduryje nakties. Jei kas nors pabandydavo prie jos prieiti arčiau, moteris dingdavo ten, iš kur atsiradusi.

Romantiška pilies vaiduoklių istorija dažnai užgožia indėnų tautos prisiminimus. Išguiti iš gimtųjų žemių indėnai buvo išsikovoję teisę prižiūrėti piliakalnius ir dažnai juos lankydavo. Tačiau jų nuolatos mažėjo, kol galiausiai nebeliko kam atvykti į šią Amerikos dalį. Buvo kalbama, kad šventose vietose palaidoti galingo milžino palaikai, tačiau tai niekada nebuvo patvirtinta.

Buvo kalbama, kad tunelis veda po ežeru ir į jį reikia nusileisti laiptais iš pilies. Manyta, kad tunelius naudojo aukso ieškotojai. Tiesą sakant, tai niekada nebuvo įrodyta. Tačiau nuo to legendų nesumažėjo. Daugybė žmonių bandė atrasti įėjimą į tunelį, kuriame esą slypi aukso gysla.

Tie, kuriems teko nakvoti šiurpioje amerikiečių pilyje, dažnai pasakoja mistiškas istorijas. Apie tai, kad aštuntuoju numeriu pažymėtame kambaryje savaime įsijungia ir išsijungia dušai. Kitame kambaryje, kuriame kažkada buvo auklės miegamasis, lankytojai girdi vaiko verksmą ir švelnias, moterišku balsu dainuojamas, lopšines.

Pilies svečiai ne kartą yra skundęsi vaikų keliamu triukšmu gretimame kambaryje, nors jis iš tikrųjų buvo tuščias ir negyvenamas. Kartą pilyje bandyta surengti spiritizmo seansą, bet jo metu netikėtai sprogo vandens šildytuvas. Nuo šio incidento veiksmai, kuriais siekiama prisišaukti dvasias, buvo uždrausti. Kažkas čia yra matęs buvusį pilies prižiūrėtoją Dicką O‘Brieną. Miręs vyras esą lipdavo pilies laiptais, rankoje nešdamas medkirčio kirvį…