Selenas mityboje

Selenas yra vienas svarbiausių mikroelementų. Tai reiškia, kad šio mineralo būtina gauti su maistu. Nedidelis seleno kiekis yra nepaprastai naudingas žmogaus organizmui.

Vienai maistinei medžiagai – selenui – teikiama daug vilčių kovoje su vėžiu, nevaisingumu, demencija, sumažėjusia skydliaukės funkcija ir AIDS. 1996 metais buvo paviešintas mokslinis tyrimas, kuriame pateikti įrodymai, kad selenas gali per pusę sumažinti mirties nuo kai kurių vėžio formų atvejų.

Nors seleno gyvybinėms funkcijoms reikia tik labai mažais kiekiais, tačiau jis yra labai svarbus sveikam organizmui. Mikroelementas yra labai stiprus antioksidantas, padedantis nukenksminti laisvuosius radikalus. Be to, selenas stimuliuoja imuninę sistemą, todėl gali sunaikinti ankstyvuosius navikus. Nuo septintojo dešimtmečio pastebėta, kad asmenys, kurie nesuvartodavo pakankamai seleno, pateko į didžiausios rizikos mirti nuo vėžio grupę.

Selenas gali padėti ir nuo kitos labai pavojingos ligos – AIDS. Asmenys, kurių organizme buvo labai žemas šio mikroelemento lygis, buvo net 20 procentų labiau linkę mirti nuo šios ligos.

Selenas teigiamai veikia reprodukcinę sistemą. Ilgą laiką selenas naudojamas, siekiant sumažinti persileidimų riziką. Pastebėta, kad moterų, kurios turi polinkį į persileidimus, organizme yra sumažėjęs seleno kiekis. Vyrų lytinę sistemą taip pat veikia šis mineralas. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad pagerėjo vaisingumas tų vyrų, kurių spermos kokybė prasta, įtraukus į mitybą seleno papildus.

Mineralas taip pat labai svarbus normaliai skydliaukės hormonų veiklai. Jis gali padėti tiems, kuriems sumažėjusi skydliaukės funkcija ir tiems, kurie vartoją tiroksiną (vaistą, skirtą gydyti šį sutrikimą).

Selenas taip pat dalyvauja smegenų cheminių medžiagų (neurotransmiterių) gamyboje, todėl seleno sumažėjamas siejamas su silpnaprotyste ir kitais senatviniais smegenų veiklos sutrikimais.

Yra nemažai maisto produktų, kuriuose gausu šio mikroelemento. Augalinis maistas, pavyzdžiui, daržovės, yra dažniausiai vartojamas seleno šaltinis. Tačiau seleno kiekis augaluose priklauso nuo to, kokioje dirvoje jie buvo auginami. Daugiausiai jo inkstuose ir braziliškuose riešutuose. Taip pat daug seleno kiaukutiniuose vėžiagyviuose, žuvyse, kepenyse, raudonoje mėsoje, paukštienoje, česnakuose ir kviečių branduoliuose, alaus mielėse. Tačiau, jei nustatytas seleno trūkumas, neužteks vien papildyti kasdienės mitybos šiais produktais. Seleno papildai dažniausiai parduodami kartu su kitais antioksidantais, pavyzdžiui, vitaminais A, C ir E. Paprastai per dieną rekomenduojama suvartoti 100 – 200 mg seleno, jei yra mikroelemento trūkumas. Normaliomis sąlygomis seleno rekomenduojama suvartoti:

Kūdikiams:

• 0 – 6 mėnesių: 15 mg per dieną
• 7 – 12 mėnesių: 20 mg per dieną

Vaikams:

• 1 – 3 metai – 20 mg per dieną
• 4 – 8 metai – 30 mg per dieną
• 9 – 13 metai – 40 mg per dieną

Paaugliams ir suaugusiems:

• 14 metų ir vyresni – 55 mg per dieną

Jeigu seleno kiekis organizme viršija normą galima susirgti selenoze, kurios požymiai: plaukų slinkimas, nagų problemos, pykinimas, dirglumas, nuovargis, nestiprūs nervų sistemos pažeidimai. Kita vertus, apsinuodijimas selenu Lietuvoje yra labai retas reiškinys. Sergant kai kuriomis žarnyno ligomis, pavyzdžiui Krono liga, sutrinka gyvybiškai svarbių mineralų, tarp jų seleno, įsisavinimas.