Laiko vėjų nublokšti

Lėktuvas DC 3, dingęs 1939 m. pakeliui iš Rio de Žaneiro į Havaną, po 55 metų nusileido Kolumbijos sostinės Bogotos oro uoste. Ši istorija interneto platybėse neseniai pasklido drauge su kraupiomis smulkmenomis.

Pasakojama, kad „Douglas“ netikėtai pasirodė radaro ekrane. Tūpdamas tik per plauką nesusidūrė su kylančiu laineriu. O į nežinia iš kur atsiradusį lėktuvą trapu pakilę aviacijos tarnybų darbuotojai pamatė, kad salono krėsluose sėdi skeletai. Visi 36 keleiviai. Šalia kai kurių gulėjo 1939 m. balandžio 16 d. laikraščiai ir puodeliai su garuojančia kava. Laikraščiai – visai ne pageltę, o tarsi vakar iš spaustuvės.

Ekspertai neva laužė galvas, bandydami suprasti, kaip lėktuvas nutūpė, juk ekipažas taip pat virto skeletais, bet taip ir nesuprato. Ir padarė išvadą, kad lėktuvas pataikė į skylę laike, o paskui iš jos išniro. O nutupdė jį nuotoliniu būdu kitų planetų gyventojai.

Istorija – pramanyta. Pramanyta seniai. Jau 1995 m. ją išspausdino tuo metu leistas amerikiečių bulvarinis laikraštis „Weekly World News“. Tiesos šiame laikraštyje beveik niekada nebuvo. Tame pačiame numeryje papasakota ne tik apie skeletus lėktuve, bet ir apie gyvą 10 mėnesių berniuką iš nuskendusio „Titaniko“, kuris buvo rastas su gelbėjmo ratu plūduriuojantis Šiaurės Atlante, praėjus 82 metams po katastrofos.

Keista, bet tarp internautų gausu tikinčių, kad su Malaizijos „Boeing 777“, dingusiu 2014 m. kovo 8-ąją, skrendant iš Kvala Lumpūro į Pekiną, galėjo atsitikti kažkas panašaus. Ir kad jis taip pat kur nors pasirodys po kelių dešimtmečių. Kuo ilgiau lėktuvas ieškomas, tuo noriau žmonės tiki, atrodytų, neįtikimiausiomis istorijomis. Nors istorija apie grįžusį DC 3, ko gera, fantastiškiausia iš visų.

Realios istorijos – gerokai mįslingesnės. Būna atsitikimų, kurie išties verčia susimąstyti apie tam tikras properšas laike ir erdvėje. 1937 m. virš Ramiojo vandenyno dingo Amelijos Erhart (Amelia Earhart) lėktuvas. Amerikietė žurnalistė, lakūnė, feministė skrido aplink pasaulį. Artėdama prie salos, kurioje jai buvo paruoštas nusileidimo takas laikinai nutūpti, ji staiga pametė ją iš akių. Sala tarsi dingo. Žemėje nutrūko radijo ryšys su Amelija. Jos „Lockheed“ nerastas iki šiol.

1947 m. Uolėtuosiuose kalnuose sudužo lėktuvas C 46, kuriuo skrido 32 keleiviai. Gelbėtojai, greitai nusigavę iki avarijos vietos, pamatė tik sudarkytą fiuzeliažą. Jokių keleivių ir ekipažo liekanų taip ir nebuvo aptikta.

1979 m., vos išskridęs iš Tokijo, dingo brazilų „Boeing 707“, kuris į Rio de Žaneirą gabeno meno kūrinius. Pakilęs pilotas pranešė, kad viskas yra gerai, ir daugiau ryšio nebeužmezgė. Plataus masto paieškų operacija baigėsi be rezultatų.

Kai kurie mįslingi įvykiai baigėsi laimingai. 1955 m. amerikietis lakūnas, B 26 skrisdamas virš Korėjos, per valandą įveikė 1000 km, nors maksimalus šio lėktuvo greitis vos viršijo 500 km/val. Kitas pilotas transportiniu boingu, kurio greitis siekė 600 km/val., per pusvalandį nuskrido 700 km ir atvyko į Guamą anksčiau, negu planavo. Kas žino, gal dideliame aukštyje staiga papūtė kažkokie neregėtos jėgos vėjai, kurie pastūmė lėktuvus? Arba lėktuvai, kaip tikina kai kurios karštos galvos, pateko į anomalias zonas, kuriose laikas slenka kitaip? Ir per stebuklą išsikapstė. Aišku, fantastika… O gal?

Paslaptingos katastrofos paprastai pažadina mistifikuotojų aktyvumą. Pro jų akis nepraslydo ir 2009 m. Atlante sudužęs kompanijos „Air France“ aerobusas A330 200. Kai buvo rastos lainerio nuolaužos, privatus Bolivijos televizijos kanalas PAT parodė kraupų siužetą.

Diktoriaus žodžius lydėjo šokiruojančios nuotraukos, neva padarytos vieno keleivio. Pirmojoje matyti, kaip nulūžta lėktuvo uodega. Antrojoje – kažkas išskrenda pro atsivėrusią skylę. Žurnalistai paaiškino, kad nuotraukos buvo atkurtos iš skaitmeninio fotoaparato atminties kortelės, o pats aparatas buvo rastas tarp lainerio nuolaužų ir iškeltas iš vandenyno dugno.

Sensaciją greitai perprato kultinio serialo „Dingę“ (Lost) žinovai. Apie tai pranešė Prancūzijos informacijos agentūra AFP, nurodydama, kad kadrai, parodyti per Bolivijos televiziją, yra paimti iš šio serialo. Tuo gali įsitikinti kiekvienas, peržiūrėjęs pirmojo sezono pirmąją seriją. PAT panaudotų nuotraukų kokybė labai prasta, bet nesunku identifikuoti keleivius, sėdinčius priekyje su deguonies kaukėmis – vyrą su kaklaraiščiu ir moterį su apyranke ant dešinės rankos.

Jie yra ir filme. Bet žmonės iš pradžių patikėjo, kad buvo fotografuota tikrai krentančiame aerobuse, patikėjo rastuoju jūros dugne fotoaparatu ir atkurta atminties kortele. Juolab ekspertai patvirtino, kad tai yra įmanoma. Juk atminties kortelė yra hermetiška, taigi vanduo jai nebaisus.

Visai gali būti, kad „boliviškas triukas“ bus pakartotas. Bet iš pradžių reikia rasti Malaizijos boingo nuolaužas. Jų ieškoma naudojant specialų įrenginį, kuris fiksuoja akustinius signalus, skleidžiamus juodųjų dėžių – lėktuvo savirašių. Ekspertai vis dėlto mano, kad lėktuvas sudužo ir yra dugne kažkur netoli Australijos.

Ieškoti dingusio Malaizijos lėktuvo nepaprastai jautriu aparatu paieškos grupėms padeda JAV karinis jūrų laivynas: panašus į lėktuvėlį paieškos įrenginys-skeneris „The Navy’s Towed Pinger Locator 25“ velkamas paskui laivą 1-5 mazgų greičiu. Įrenginys gaudo juodųjų dėžių signalus, kuriuos jos skleidžia kas sekundę 37,5 kHz dažniu, net jei dėžės yra dideliame – daugiau kaip 6 tūkst. metrų – gylyje.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“ – respublika.lt