Prieštvaninio pasaulio žemėlapiai

Šiuolaikinį žmogų visada domino iš senovės atkeliavusios paslaptys. Tarsi per stiklą pažvelgti į laiko paslėptas senųjų civilizacijų paslaptis padeda mūsų pasaulio, kurio mes niekada nepažinome, žemėlapiai.

Norint sudaryti tikslius geografinius žemėlapius, reikalingas tolimam plaukiojimui ir vietovės tyrinėjimui pritaikytas laivas, chronometras geografinių koordinačių nustatymui, matematikai ir kartografai, galintys apdoroti gautą informaciją.

Egzistuoja dar prieš mūsų erą sudaryti seni žemėlapiai, kurie savo tikslumu nenusileidžia dabartiniams. Negali būti nė kalbos apie tų laikų tyrimo laivus (taip teigia istoriniai šaltiniai), o štai chronometrą tik 1761 metais sukūrė anglų laikrodininkas Džonas Harisonas. Kokia įranga naudojosi senovės kartografai? Tikriausiai, jie turėjo patikimus laivus ir ne mažiau patikimus tikslius prietaisus, ypač įvertinant tą faktą, jog kartais jų sudaryti žemėlapiai buvo tikslesni nei dabartiniai analogai.

Deja, iki mūsų dienų tokie seni originalai neišliko nepakitę. Šie žemėlapiai buvo daugybę kartų perpiešiami, perkeliami nuo vienos medžiagos ant kitos. Žmonija siekė išsaugoti kažkada įgytas apie pasaulį žinias, kurias, gali būti, mums perdavė nežinoma galinga civilizacija.

Pirio Reiso žemėlapis

Pirio Reiso žemėlapio paraštėje parašyta: „Niekas šiuo metu neturi žemėlapio, prilygstančio šitam. Sudarydamas jį panaudojau dvidešimt jūrų žemėlapių ir aštuonis „mappa mundi”, t.y. žemėlapius, kuriuos arabai vadina „džaferijomis” ir kurie sudaryti dar Aleksandro Didžiojo laikais bei kuriuose pavaizduotas visas gyvenamasis pasaulis”.

Šį žemėlapį 1513 metais sudarė turkų admirolas Piris Reisas, jis buvo įtrauktas į atlasą „Jūrų knyga”. Praėjus beveik 200 metų išlikę atlaso lapai buvo išspausdinti Europoje, tačiau tai nesukėlė didelio susidomėjimo. Tik 1956 metais, kai žemėlapis pateko į rankas amerikiečių kariniams kartografams, prasidėjo visapusiškas jo tyrimas, pateikęs mums ne vieną sensaciją.

Pirmoji sensacija

Žemėlapyje pavaizduotos abi Amerikos. Atrodo, nieko nuostabaus nėra, nes žemėlapis buvo užbaigtas jau po Kolumbo plaukimo. Tačiau Kolumbas nevykdė tokio tikslaus kartografinio vietovės aprašymo, o jo ekspedicija nebuvo įžengusi į žemyno gilumą, todėl niekaip negalėjo atvaizduoti Amerikos upių deltas, o juo labiau Andų kalnus!

Štai ką apie Kolumbą rašo pats Piris Reisas: „Kitatikis vardu Kolumbas, genujietis, atrado šias žemes. Į paminėtojo Kolumbo rankas pateko viena knyga, kurioje jis perskaitė, kad Vakarų jūros pakraštyje, toli Vakaruose, yra krantai ir salos. Ten buvo randami įvairiausi taurieji metalai ir brangakmeniai. Kolumbas ilgai studijavo šią knygą… Apie vietinių gyventojų aistrą stiklo papuošalams Kolumbas sužinojo taip pat šioje knygoje. Jis pasiėmė su savimi stiklo papuošalų, norėdamas juos iškeisti į auksą”.

Jeigu visa tai tiesa, ką rašo Reisas, tai Kolumbas turėjo knygą bei žemėlapį, kuriais vadovavosi savo plaukimo metu. Galima kelti versiją, kas Kristoforas Kolumbas, vedęs buvusio tamplierių ordino magistro dukrą, iš jo gavo kažkokią senovinę knygą bei Amerikos žemėlapį, kurie tapo orientyrais jo kelionėje. Žinojimas kur plaukti – sėkmės pagrindas Didžiųjų geografinių atradimų epochoje!

Tačiau mums labiau svarbi išvada – Kolumbo žemėlapiai ir Pirio Reiso žemėlapiai turi tą patį senovinį šaltinį! Tai, koks senas buvo šis šaltinis, liudija kita sensacija.

Antroji sensacija

Pirio Reiso žemėlapyje atvaizduota Antarktidos kranto linija, kuri nupiešta nepaprastai tiksliai! Mūsų laikų mokslininkų išvadose teigia, kad šiame žemėlapyje Antarktida pavaizduota dar iki jos visiško apledėjimo, t.y. kokia buvo prieš 6 tūkstančius metų.

Štai kas teigiama amerikiečių kartografų ataskaitoje: „Teiginiai, kad apatinėje žemėlapio dalyje atvaizduotas Princesės Martos Krantas, dalis Antarktidoje esančios Karalienės Mod Žemės, taip pat Palmerio pusiasalis, nėra nepagrįsti. Mums šis aiškinimas atrodo pats logiškiausias ir, ko gero, tiksliausias. Apatinėje žemėlapio dalyje pavaizduotos geografinės smulkmenos puikiai atitinka 1949 metais švedų ir britų ekspedicijos per ledų sluoksnį atlikto seismografinio paviršiaus tyrimo duomenis. Tai reiškia, kad žemėlapyje kranto linija buvo pavaizduota dar prieš tai, kai žemynas buvo padengtas ledu. Šioje teritorijoje ledo storis yra apie 1,5 km. Neturime paaiškinimo, kokiu būdu buvo gauti šie duomenys, esant 1513-ųjų metų geografinėms žinioms”.

Galima padaryti tam tikras prielaidas. Antarktidos apledėjimas vyko tuo metu, kai tirpo Amerikos ir Europos ledynai. Tai reiškia, kad žemėlapyje atvaizduotas senovinis dar prieštvaninis pasaulis! Mintyje turimas 9612-ųjų metų pr.m.e. potvynis, kuris, kai kurių mokslininkų nuomone, susijęs su Žemės ašies nuokrypiu.

Jeigu iš tiesų šio žemėlapio šaltinis toks senas ir tikslus, lieka neatsakytas klausimas – kas ir kada jį sukūrė? Gal į šį klausimą padės atsakyti kiti senoviniai žemėlapiai?

Merkatoriaus žemėlapis

Gerardas van Kremeris (žinomas kaip Merkatorius), flamandų kartografas ir mokslininkas, 1569 metais baigė sudaryti atlasą, į kurį įėjo ir keli jo paties sudaryti žemėlapiai. Mus ir šį kartą domina Antarktidos žemėlapis, kuriame puikiai matoma Amundseno jūra, Gerlacherio iškyšulys ir Darto iškyšulys Merės Bred Žemėje, Terstono sala, Aleksandro I sala, Vedelo jūra, Pado sala, Regulos kalnagūbris ir kiti geografiniai objektai, pavaizduoti šiuolaikiniuose žemėlapiuose.

O kaip ledynai? Yra pavaizduota nedidelė apledėjusi teritorija priepoliarinėje zonoje, o likusi teritorija kruopščiai nupiešta – upės, slėniai, kalnagūbriai…

Tai nėra paskutinis žemėlapis, kuris mus domina.

Buašė žemėlapis

Žemėlapis sudarytas 1737 metais, t.y. beveik 100 metų prieš Belinshauzeno ir Lazarevo ekspediciją į Antarktidą. Nuostabą kelia tas faktas, kad žemėlapis sukurtas dar prieš žemyno apledėjimo pradžią. Jame rytinė ir vakarinė Antarktidos dalys atskirtos sąsiauriu, einančiu palei Transantarktidinių kalnų liniją. Šį sąsiaurį galima pamatyti tik tuo atveju, jei visiškai nėra ledo!

Tai reiškia, kad Buašė žemėlapio šaltinis buvo dar senesnis nei Pirio Reiso ir Merkatoriaus žemėlapių!

Iš kur atsirado šie artefaktai?

Amerikiečiai atliko didžiulį darbą, tyrinėdami senovinius žemėlapius. Istorikas, geografas profesorius Čarlzas Hepgutas atliko Antarktidos kranto palyginimą su visais, pavaizduotais senovės artefaktuose. Savo knygoje „Jūrų karalių paslaptys” mokslininkas rašo: „Tai pirmas įtikinamas įrodymas, kad labai aukšto išsivystymo tauta gyveno dar prieš visas kitas tautas, apie kurias žino istorija… Senovės keliautojai skrodė vandenynus nuo vieno ašigalio iki kito. Nors tai atrodo labai keista, tačiau yra nepaneigiami įrodymai, kad kažkada gyvenę žmonės tyrinėjo Antarktidos krantus, kai šie dar nebuvo padengti ledu. Nekelia abejonės ir tai, kad jie turėjo tokius navigacinius prietaisus, kurie buvo žymiai tikslesni, nei tie, kuriuos žmonės naudojo viduramžiais, netgi iki antros XVIII amžiaus pusės”.

Po Antrojo pasaulinio karo amerikiečių mokslininkai sudarė žemėlapį su projekcijos centru Kaire (ten buvo įkurta JAV karinė bazė) ir palygino su Pirio Reiso žemėlapiu. Abu žemėlapiai beveik visiškai sutapo. Visiškai logiška manyti, kad Pirio Reiso žemėlapio šaltinio projekcijos centras buvo netoliese dabartinio Kairo. Tai reiškia, kad prieštvaninių laikų kartografai buvo egiptiečiai ar jų protėviai?

Tačiau kaip senovės egiptiečiai galėjo žinoti erdvinės trigonometrijos pagrindus ir beveik tiksliai apskaičiuoti ekvatoriaus ilgį? Palyginimui galima pasakyti, kad Antikos laikais Erastofenas, apskaičiuodamas Žemės apskritimo ilgį, padarė didelę paklaidą, kuri neleistina tokiems tiksliems žemėlapiams.

Hepgutas tvirtina, kad Pirio Reiso žemėlapio šaltinio projekcijos centras yra Aleksandrijoje, kur garsiojoje miesto bibliotekoje galėjo būti saugomas pats šaltinis. Kalbant apie tai, kas sudarė šį žemėlapį, reikia paminėti dar vieną hipotezę.

Remiantis kai kuriomis prielaidomis galima teigti, kad senovės kartografais buvo garamantų, kurie tuo metu valdė Egiptą, valdovai. Platonas juos dar vadina Atlantidos valdovais. Legendose pasakojama kokių nepaprastų žinių buvo sukaupę atlantai. Negalima atmesti teiginio, kad jie šias žinias panaudojo ir žemėlapių sudarymui.

Galima tik įsivaizduoti civilizaciją, kurios atstovai bendravo telepatiškai, valdė skraidančius aparatus ir sugebėjo sukurti dirbtinį Žemės palydovą! Būtent jie ir galėjo iš kosmoso labai smulkiai išžvalgyti mūsų planetą, o paskui gautą informaciją apdoroti iki šiol žmonijai nežinomais būdais. Tik nesuprantama, už ką sumokėjo šie antžmogiai? Kad ir kas buvo, norisi tikėti, kad būtent atlantai mums paliko šį palikimą, o žmonija vis dar turi galimybę pasiekti jų aukštumas mokslo ir progreso srityse. Svarbiausia – nekartoti jų klaidų…

Šaltinis: Mįslės ir Faktai