Visa matanti trečioji akis

Mūsų protėviai turėjo trečiąją akį, kuri dėl nežinomų priežasčių išnyko evoliucijos procese. Labai gali būti, kad šiandien jos funkcijas žmogaus organizme atlieka hipofizė, arba kankorėžinė liauka.

Legendos apie trečiąją akį pasakojamos nuo neatmenamų laikų. Senovės Graikijos filosofai tvirtino, kad ji yra centrinėje smegenų dalyje ir panaši į savotišką vožtuvą, per kurį į organizmą iš kosmoso patenka gyvybinga jėga. Senovės Indijos žyniams trečioji akis buvo svarbiausias aiškiaregystės organas. Šių dienų mokslininkai sulaužė krūvas iečių, besiginčydami dėl rudimentinės akies.

Tad kas toji trečioji akis, jau daugel amžių neduodanti ramybės tyrinėtojams?

Trečiąją akį turi embrionai

Mokslininkų nuomone, „užaugusi akis” – ne kas kita, kaip kankorėžinė liauka, nedidelis neporinis organas, kuris, kaip parodė paskutiniai gerontologų tyrimai, turi didelės reikšmės žmogaus organizmo veiklai.

Trečioji akis atsiranda dviejų mėnesių vaisiui, kai formuojasi lęšiukas, fotoreceptoriai ir nervų ląstelės tarpinių smegenų zonoje. Tiesa, vos atsiradusi, ji dėl nesuprantamų priežasčių pradeda tuoj pat redukuotis. Šią aplinkybę patvirtino ir mokslininkams žinomas bei priimtinas biogenetinis Hekelio dėsnis, pagal kurį embrionas glausta forma išgyvena savo rūšies istoriją. Tai yra žmogaus gemale gali pasireikšti morfologiniai ir anatominiai požymiai, būdingi mūsų tolimiems protėviams.

Paslėptas regėjimas

Antropologai žino pavyzdžių, kai kuris nors organas išgyvena grįžtamąją raidą ir tiesiog nustoja egzistuoti. Naujojoje Zelandijoje gyvenantis driežas haterija sugebėjo išgyventi 200 milijonų metų. Šio gyvūno kaukolėje, mažoje akies orbitoje, po vaiskia plėvele yra tikrų tikriausia akis.

Paleontologai žino, kad tokią akį turėjo daugelis išmirusių reptilijų. Tą įrodo ir rastos suakmenėjusios gyvūnų kaukolės. Manoma, kad toks regėjimas leisdavo ropliams reguliuoti organizmo paros aktyvumą. Sugavusi saulės spindulius, trečioji akis paversdavo juos nerviniu impulsu ir nukreipdavo į kankorėžinę liauką, kur duodavo komandą gaminti dienos hormoną. Šis organas gerai gaudo milimetrinį bangų diapazoną, taip pat magnetinį lauką. Mokslininkai spėja, kad trečioji akis gali jausti ultra- ir infragarsus. Turėdami tokį unikalų organą, ropliai itin jautriai reaguoja į įvairius gamtos kataklizmus: žemės drebėjimus, magnetines audras, ugnikalnių išsiveržimus.

Vaizdinė oftalmologija

Senovės laikais Indijos guru žinojo, kad egzistuoja kažkoks aiškiaregystės organas – ne be reikalo Rytuose per sakralines apeigas tarp antakių piešdavo trečią akį. Kai kurie mokslininkai mano, kad vaizdas, nušvintantis aiškiaregio mintyse, atsiranda tik dėl kankorėžinės liaukos. Kuriant virtualųjį vaizdą, dalyvauja mūsų įprastos akys, kurios šioje situacijoje dirba mums neįprastu režimu.

Pasirodo, remiantis kosmine filosofija, kurios pradininkas buvo Konstantinas Ciolkovskis, žmogus yra dvigubos žvaigždės sistema. Galva koncentruoja kosmoso energiją, o kūnas sulaiko Žemės vibracijas. Tad hipofizė sugeba priimti mintyse sukurtą vaizdą iš aukščiau ir užkoduoti jį kaip seriją nervinių impulsų, šie pereina per hipotaliamą – tarpinių smegenų apatinę dalį, esančią po regimuoju gumburu. Toliau regimaisiais nervais signalai patenka į akies tinklainę, ten atsiradęs virtualusis vaizdas vėl paverčiamas nerviniais impulsais ir siunčiamas į galvos smegenų regimąją žievę, kur suvokiamas. Aiškiaregystės vaizdai geriausiai fiksuojami užmerkus akis. Šis mechanizmas buvo aprašytas XIX a. pabaigoje, tačiau vargu ar egzistavo visada. Greičiausiai jis atsirado, kai mūsų protėviai prarado trečiąją akį, ir tapo alternatyviu prarastojo organo pakaitalu. Norint geriau įsivaizduoti jo vietą, reikia žinoti, kur yra naujagimių momenėlis – minkštieji audiniai toje vietoje, kur galvos kaulai dar nespėjo suaugti.

Žyniai šį redukavusį organą naudojo labai plačiai. Versdami dirbti trečiąją akį, jie griebdavosi brangakmenių. Kristalais puošdavo galvos apdangalus, kuriuos užsidėdavo tik per religines apeigas. Greičiausiai kosminė energija pereidavo per akmenų kristalinę struktūrą, koncentruodavosi momenyje nukreipto spindulio pavidalu. Labai gali būti, kad elektromagnetinės bangos pasiekdavo kankorėžinę liauką ir paveikdavo jos audinius. Taigi lęšiuko vaidmenį atlikdavo kristalas, jis ir priimdavo kosminę energiją. Per religines apeigas žynys dėl trečiosios akies tarsi praregėdavo.

Dar ankstyvojo paleolito pabaigoje žmonės adeptams, žinantiems vienos ar kitos religijos paslaptis, trepanuodavo kaukoles – išgręždavo momens srityje savotišką langelį. Greičiausiai tokios operacijos būdavo atliekamos būsimiesiems žyniams, kad kosminė energija lengviau prasiskverbtų į kankorėžinę liauką.

Ar ji išties kadaise buvo toji akis, ar šis organas turi antgamtinių savybių, kol kas sunku pasakyti. Tačiau žinomas įdomus dėsningumas, kad žmonių, kurie savo gyvenimą paskyrė dvasinėms praktikoms ir meditacijoms, organizme vyksta biocheminiai pokyčiai ir kaulas momens srityje labai suplonėja.

Energijos centras

Sankt Peterburgo bioreguliacijos ir gerontologijos institute atliktais tyrimais nustatyta, kad hipofizė žmogaus organizme vaidina labai svarbų vaidmenį iki prasidedant lytiniam brendimui, o paskui jos veikimo mechanizmas keičiasi. Kankorėžinė liauka funkcionuoja bet kuriame amžiuje, ir gana aktyviai. Kilo klausimas: koks iš tikrųjų jos vaidmuo organizme? Įdomu, kad paslaptingoji liauka sudaryta iš ląstelių, panašių į pigmentines akies tinklainės ląsteles. Iš pradžių buvo išsiaiškinta, kad liauka gamina hormonus melatoniną ir serotoniną. Pirmasis daugiausia gaminasi naktį ir veikia raminamai, o dieną serotoninas, priešingai, stimuliuoja organų darbą, palaikydamas jų tonusą. Hormonų sistemos darbas sureguliuotas taip korektiškai, kad dienos hormono perteklius automatiškai paverčiamas melatoninu.

Taip pat pavyko nustatyti, kad hipofizė yra šaltinis medžiagos, galinčios pristabdyti senėjimą. Mokslininkams pavyko susintetinti visiškai naujus vaistus nuo senatvės, o gerontologai išbandė unikalų preparatą su senomis beždžionėmis ir rezultatai parodė, kad „senutės” atjaunėjo! Beždžionių kankorėžinė liauka ėmė gaminti melatoniną, ir po kelias dienas trukusių injekcijų normalizavosi kitų hormonų išskyrimas, pagerėjo savijauta, atsirado daugiau gyvenimiškų jėgų, atsigavo kailis.

Išvada, kad hipofizės gaminamas melatoninas yra signalinė molekulė ląstelių santykiams suaktyvinti, puikiai patvirtina seną postulatą apie energetikos centrą, atsakingą už viso organizmo darbą. Va tasai centras nuo seno ir buvo vadinamas trečiąja akimi, galinčia priimti ir spinduliuoti mintyse sukuriamus vaizdus.

Parengta pagal dienraščio „Vakaro žinios“ priedą „Geras!“