Pagrindinis » Straipsniai » Anomalinės zonos

Bermudų trikampio paslaptį atskleis palydovasnuotraukos

21:50

Bermudų trikampio paslaptį atskleis palydovasnuotraukos

Sritis tarp Bermudų salų, Puerto Riko ir Floridos dėl neva joje masiškai žūstančių laivų ir lėktuvų pelnė garsiausios pasaulyje anomaliosios zonos reputaciją, dar vadinamą Velnio trikampiu. Bolonijos nacionalinio astrofizikos instituto specialistai ketina patyrinėti Bermudų trikampio anomalijas naudodamiesi palydovais.

Mįslingiausia ir labiausiai aptarinėjama vietovė

Pirmą kartą apie Bermudų trikampio fenomeną 1950 metais užsiminė agentūra “Associated Press”. Žinutėje mįslingoji zona buvo pavadinta Velnio jūra. O vėliau prigijusį pavadinimą “Bermudų trikampis” įvedė žurnalistas Vinsentas Gadisas (Vincent Gaddis), 1964 m. paskelbęs straipsnį “Mirtinas Bermudų trikampis”. Paskui publikacijos apie anomalią zoną spaudoje ėmė rodytis vis dažniau. Ši tema dar labiau išpopuliarėjo 1974 m. pasirodžius Čarlzo Berlico (Charles Berlitz) knygai “Bermudų trikampis”, kurioje buvo surinkti pasakojimai apie mįslingus dingimus šiame rajone, tačiau vėliau paaiškėjo, kad daugelį knygoje aprašytų faktų autorius iškraipė.

1975 m. pasirodė Lorenso Deivido Kušė (Lawrence David Kusche) knyga “Bermudų trikampis: mitai ir tikrovė”, kurioje autorius pabandė paneigti gandus apie paslaptingas zonos ypatybes. Į ją buvo įtraukti rimti dokumentiniai tyrinėjimai ir pokalbiai su liudytojais, išaiškinę daugybę klaidų ir netikslumų informacijoje, kurią anksčiau skelbė “anomalios” versijos šalininkai. Pasirodė, kad kai kurie įvykiai, kuriuos aprašė tie žmonės, vyko už “trikampio” ribų, o apie kitus oficialiuose šaltiniuose nebuvo net užsiminta…

Tarp versijų – susikaupusios metalo dujos

Spaudos pranešimų apie keistus reiškinius Bermudų trikampyje pasirodo iki šiol. Keliama dešimtys juos aiškinančių versijų. Tarp jų yra visiškai fantastinių – apie kitų planetų gyventojų grobiamus lėktuvus ir laivus arba persikėlimą į paralelinius pasaulius – ir daugmaž racionalių, pavyzdžiui, apie infragarsą, veikiantį įgulos narių psichiką…

Prieš keletą metų amerikiečiai okeanografai Džozefas Monaganas (Joseph Monaghan) ir Deividas Mėjus (David Mey) iškėlė hipotezę, kad laivų ir lėktuvų katastrofų Bermudų rajone priežastis gali būti ten susikaupusios metano dujos. Mokslininkams pavyko kompiuteriu sumodeliuoti situaciją, kai bet koks laivas, patekęs į milžinišką metano burbulą, akimirksniu grimzta į vandenyno dugną. Negana to, tokie burbulai gali net “numušti” lėktuvus.

Autorių nuomone, šios versijos teisingumą įrodo atvejai, kai “trikampio” rajone būdavo randami laivai su negyvais įgulos nariais be jokių smurtinės mirties požymių – greičiausiai žmonės mirtinai apsinuodydavo dujomis. Dar viena pusiau fantastinė hipotezė: Bermudų rajone galinga Golfo srovė sudaro šimtų kilometrų skersmens verpetus, o tai keičia laiko tėkmę ir gravitaciją…

Veikia kosminės spinduliuotės dalelės

Italų astrofizikai teigia, kad Bermudų trikampis yra zonoje, kuri yra žinoma kaip Pietų Atlanto magnetinė anomalija. Magnetinio lauko rodikliai jūros lygyje yra analogiški fiksuojamiems kitose Žemės vietose 1000 km aukštyje. Taigi ši anomalija apima ne tik jūros akvatoriją, ji plyti per šimtus mylių nuo planetos paviršiaus. Mokslininkai daro prielaidą, kad būtent čia vidinė radiacinė Žemės juosta (Van Aleno žiedas) labiausiai priartėja prie mūsų planetos.

Gali būti, kad būtent įkrautos kosminės spinduliuotės dalelės veikia prietaisų darbą ir dėl to žūsta ir dingsta laivai ir lėktuvai. Skrendant virš šios zonos neretai pradeda trikti lėktuvų ir net orbitoje esančių kosminių aparatų kompiuterių ir kitų prietaisų darbas. Pavyzdžiui, dalis teleskopo “Hubble” įrenginių automatiškai išsijungia, kai palydovas skrenda virš “negeros” vietos… Taip užprogramuota specialiai, kad spinduliuotė nesugadintų jautrios aparatūros. TKS net teko įrengti papildomą apsaugą nuo radiacijos. Be to, būtent Bermudų trikampio radiacija, kaip manoma, trikdo palydovų “GlobeStar” darbą.

Beje, išanalizavęs duomenis, gautus “BeppoSAX” palydovu, tyrusiu šią zoną nuo 1996 iki 2003 m., Italijos nacionalinio astrofizikos instituto specialistas Rikardas Kampana (Riccardo Campana) nustatė, kad radiacijos lygis apatiniame mangnetinės anomalijos sluoksnyje yra žemesnis negu viršutiniuose sluoksniuose. Taip pat jis pastebėjo, kad anomalijos plotas juda į vakarus, į Meksikos įlankos pusę. Dabar R.Kampanos vadovaujama mokslininkų grupė kuria specialų kosminį aparatą, kuris skries Žemės orbita ir matuos magnetinį lauką ir kitus parametrus, o tai galbūt padės atskleisti Bermudų trikampio paslaptį.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“. Respublika.lt

Kategorija: Anomalinės zonos | Peržiūros: 1167 | Patalpino: Admin | Reitingas: 0.0/0
Iš viso komentarų: 0
avatar
Nemokami TAVOskelbimai.lt internete be registracijos (per 1 min.)!
SiteMap Visos teisės saugomos | Copyraight © 2013// // TAVOskelbimai.lt - nemokami skelbimai internete.
Į viršų