Saturno palydove Titane JAV mokslininkai pastebėjo keistą geologinį objektą: nagrinėdami kosminio aparato „Cassini“ į Žemę atsiųstus radaro atvaizdus, Ligėjos jūroje (Ligeia Mare) jie pastebėjo ryškų objektą, kuris po kurio laiko išnyko.

Formaliosios ir dialektinės logikos dėsnių žinovasbrašytojas Artūras Konan Doilis, pradėdamas spręsti iki tol nepaaiškinamo reiškinio mįslę, remdavosi savo paties sukurta taisykle: “Atmesti viską, kas nereikalinga! Tai, kas lieka, ir yra ieškoma tiesa, kad ir kokia neįtikėtina ji atrodytų”.

Pačios seniausios Saulės sistemos uolienos datuojamos maždaug 4,57 mlrd. metų – tai reiškia, kad Žemė veikiausiai baigė formuotis vėliau. Nustatyti, kada tiksliai buvo tas „vėliau“ - nelengva. Tačiau naujas Prancūzijos geochemikų, dirbančių Lorano universitete, mokslinis darbas atskleidė: panašu, kad Žemė ir Mėnulis yra maždaug 60 mln. metų senesni nei manyta iki šiol.

Bordo astronomijos laboratorijos (Laboratoire d’Astrophysique de Bordeaux, Prancūzija) astronomas Seanas Raymondas atskleidė neįtikėtiną galimybę: teoriškai gali egzistuoti žvaigždė, aplink kurią skrietų 60 gyvybei tinkamų planetų.

Nauja Mėnulio uolienų analizė pateikė dar įrodymų, kad Žemės palydovas atsirado susidūrus paslaptingai planetai Tėjai ir Žemei, kol ši buvo ankstyvoje vystymosi stadijoje, rašo space.com.

Zondas, pasiųstas iš Žemės, turės atlikti tai, ko dar niekuomet nebuvo daryta – skrieti orbita apie kometą ir net nusileisti ant jos paviršiaus.

Dangaus kūnas, kurio kosmoso tyruose iki šiol nebuvo užfiksavę nė pažangiausi kosminiai teleskopai. Astronomai mano, kad jiems netikėtai pavyko atrasti tai, kas iki šiol buvo laikoma tik teoriniu kosminiu paradoksu – Torno-Zytkou objektu (TZO) vadinamą hipotetinę žvaigždę.