Pyktis, jaudulys, malonumas retkarčiais visiems nudažo skruostus rausvai. Tačiau tam turi įtakos ne tik stiprios emocijos, bet ir kitos priežastys.

Beveik du šimtus metų žmonija atkakliai stengiasi įminti Atlantidos mįslę. Laikas ir stichija padarė viską, kad šiandien mes negalėtume atsakyti į klausimą: "Ar būta jos iš tikrųjų, ir kur jos reikėtų ieškoti?" Bet ar verta tuo stebėtis, jeigu kur kas istoriškai artimesnės mums tautos ir valstybės neretai nepaliko po savęs nieko daugiau, kaip tik pavadinimą, atsitiktinai paminėtą kokiame nors senoviniame metraštyje? Visuose vandenynuose vyko plataus masto, tačiau nesėkminga legendinio kontinento paieška. Ir vis dėlto liko tegu ir menkutis, bet šansas, kad Atlantida kitados visgi egzistavo.

1910 metais prie Kubos krantų sudužo prancūzų laivas. Frimeną Leiną, vieną iš likusių gyvų jūreivių, jūra išplukdė ant Pinoso salos kranto, į pietus nuo Kubos. Braudamasis per mišką, kuris dengė salą, jis staiga pastebėjo įėjimą į olą, kuri ėjo gilyn po žeme. Frimenas įžengė į ją ir apmirė iš nuostabos ir susižavėjimo: požeminės salės sienos ir lubos buvo ištisai išpieštos paslaptingais taikiniais, spiralėmis, panašiomis į skraidančias gyvates.

Pasak Jutos tautosakos, šios valstijos Didžiuosiuose ežeruose gyvena ne viena ir ne dvi, o net penkios siaubingos vandens pabaisos. Vietiniai Amerikos gyventojai nuo seno tiki, kad kai kuriuos ežerus yra užkerėjusios „vandens mergelės”. Jos įvilioja keliautojus į vandenį ir paskandina.

Čiupakabra yra bene naujausias egzempliorius mistinių pabaisų panteone, atsiradęs praėjus ne vienam dešimtmečiui po to, kai pasaulis suskato pliaukšti apie sniego žmones ar Lochneso pabaisą. Tiesa, mistikos skraistė čiupakabras dengė vos keletą metų – ožkoms kraują iščiulpiančių vampyrų paslaptis galiausiai įminta.

Viena iš ateivių pagrobtoji (1976), Luiza Smith, regresinės hipnozės metu prisiminė, kad jai esant laive, minutinė laikrodžio rodyklė sukosi sekundinės greičiu.

Šįryt Tokiją (Japonija) supurtęs stiprus 6 balų žemės drebėjimas, pats galingiausias nuo 2011 metų, dar kartą priminė, kad neįprastas seisminiu aktyvumu šių metų balandis pradėjo savotišką globalinį stiprių žemės drebėjimų sezoną.

Sapnai yra vieni paslaptingiausių ir įdomiausių, o retkarčiais ir baisiausių mūsų gyvenimo patirčių.

Sapnai žmoniją domino jau senovės Romoje, tuomet romėnai manė, kad nakties vaizdiniai yra dievų siunčiamos žinios žmonėms, dėl šios priežasties sapnų aiškintojai karius lydėdavo į visus mūšius.
Negana to, juk būtent sapnuose daugelis garsių menininkų sėmėsi įkvėpimo įstabiems savo kūriniams!

Egzistuoja legenda, kad prieš iškeliaujant anapus su žodžiais "Dabar pagaliau sužinosiu, kaip visa tai padaryta", didžiajam fizikui Enšteinui pavyko apjungti vienoje formulėje visus žinomus fizikinius laukus. Savo mintis genijus surinko į knygą "Vieningoji lauko teorija", kuri turėjo tapti savotišku testamentu, skirtu palikuonims. Enšteinas ilgai mąstė, ar verta perduoti amžininkams savo didžiausią atradimą ir galiausiai, jau mirties patale nusprendė, kad tai padaryti pernelyg anksti.

A 113. Šį mįslingą skaičių galima pamatyti vis daugiau filmų, TV serialų ir kompiuterinių žaidimų. Šmėkšteli jis ne tik "Simpsonuose" ar "Pietų parke" – kodas matomas ir tokiuose filmuose kaip "Žvaigždžių karai" ar "Bado žaidynės".